Šiandien Užimtumo tarnybos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos surengtame forume „Lietuvos demografinė politika ir sprendimai“ buvo aptartos galimybės mažinti neigiamas demografinių pokyčių įtakas užimtumui, takoskyros tarp esamų kompetencijų ir specialistų paklausos klausimai bei būtinybė valstybės valdymą ir infrastruktūrą planuoti, atsižvelgiant į realias demografines prognozes.
Renginio pradžioje buvo apžvelgtos neekonominės lietuvių migracijos aplinkybės. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto sociologo dr. Dainiaus Genio, lietuvių emigrantų apklausa atskleidė neraminantį faktą – 56,7 proc. visų apklaustųjų jautėsi nereikalingi gyvendami Lietuvoje. Anot jo, socialinis kentėjimas yra prasto emocinio klimato pasekmė ir iš tokio užburto rato žmonėms sunku išsivaduoti.
Mažėja natūralus gyventojų prieaugis
Pristatytame naujame demografinių išteklių būklės ir tendencijų kaitos įvertinimo tyrime nurodoma, kad jeigu 2019 m. Lietuvoje gyvena 2,794 mln. žmonių, tai 2025 m. prognozuojama, kad gyventojų skaičius sumažės iki 2,520 mln. (pesimistinė prognozė) arba 2,710 mln. (optimistinė prognozė). 2030 m. pesimistinė prognozė numato 2,400 mln. gyventojų, o optimistinė – 2,580 mln. Pensinio amžiaus žmonių skaičiaus augimas tęsis iki 2042 metų. Stebimas jaunimo, vaikų iki penkiolikos metų skaičiaus mažėjimas.
Pasak tyrimą atlikusio „Darbo rinkos tyrimų instituto” vadovo prof. Boguslavo Gruževskio, gimstamumo rodikliai Lietuvoje galėtų būti didesni, bet vien tai problemos nesprendžia, labiau neramina mažėjantis reprodukcinio amžiaus žmonių skaičius. Šiuo metu skaitlingiausia gyventojų grupė yra 53-57 metų amžiaus.
Profesoriaus nuomone, demografiniai pokyčiai Lietuvoje labai priklausys nuo šalies ekonominės situacijos bei darbo rinkos patrauklumo. Dėl susiklosčiusios amžiaus struktūros didės gyventojų praradimas dėl natūralaus gyventojų prieaugio (auganti gyvenimo trukmė), todėl migracijos politika pirmiausia turi būti orientuota į emigracijos mažinimą ir ją sąlygojančių veiksnių šalinimą, o imigracijos politika turi būti labiausiai orientuota į reemigracijos skatinimą.
Mažėjantis užimtumas atsilieps daugeliui sričių
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis atkreipė dėmesį, kad bendras užimtųjų skaičius Lietuvoje 2019-2025 m. gali sumažėti apie 180 tūkst., todėl siekiant stabilizuoti darbo rinką ir užtikrinti valstybės funkcionavimo tvarumą būtinos priemonės, užtikrinančios darbo rinkos papildymą 160 tūkst. darbuotojų: imigracija – apie 70 proc. (112 tūkst. per 6 metus (apie 20 tūkst. per metus). Iš jų apie 60 tūkst. trečiųjų šalių imigrantai ir apie 52 tūkst. reemigrantai Lietuvos piliečiai. Dar vienas žingsnis – aktyvus pensinio amžiaus gyventojų įdarbinimas – apie 20 proc. (papildomai apie 32 tūkst. per 6 metus) bei aktyvus neįgaliųjų įdarbinimas – apie 10 proc. (papildomai apie 16 tūkst. per 6 metus). Tobulinant profesinės reabilitacijos priemones bei naudojant technologijas gamyboje, neįgaliųjų užimtumas turėtų didėti sparčiau.
„Naujausi demografiniai tyrimai rodo, kad pensinio amžiaus laikotarpio trukmės dalis bendroje šalies žmonių gyvenimo trukmės struktūroje 2005-2035 m. padidėtų nuo 10 iki 19 proc., o darbingo – sumažėtų nuo 70 iki 57 proc. Net išsaugojus 72-75 proc. užimtumo lygį, nepavyks išvengti užimtumo sumažėjimo. Akivaizdu, kad gresia darbo vietų ir mokesčių mokėtojų praradimas, kas veiks viešuosius finansus ir socialinės apsaugos sistemos tvarumą. Mažėjant darbuotojų, kurie yra ir vartotojai, lėtės vartojimas, mažės mokesčių mokėtojų, todėl mažės valstybės biudžetas, bus mažiau galimybių finansuoti viešąsias paslaugas“, – sako LPK prezidentas.
Verslas atkreipia dėmesį, kad yra būtina optimizuoti valstybės valdymą, viešą sektorių ir infrastruktūrą (švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos), kuri atitiktų realų gyventojų pokytį pagal amžiaus grupes ir poreikius. Didelis dėmesys turi būti skiriamas technologiniam įmonių atsinaujinimui, kuris padėtų spręsti našumo ir iš dalies darbo jėgos trūkumo problemas. Labai svarbus žingsnis yra viešojo sektoriaus skaitmeninimas – visas viešasis sektorius (administravimas, socialinė priežiūra, švietimas, sveikatos ir kt. sektoriai) turi pereiti ant skaitmenos bėgių. Būtina efektyvi ir planuojama žmonių nuolatinio perkvalifikavimo sistema, gyventojų skaitmeninių įgūdžių kėlimas ir atnaujinimas. Būtina užtikrinti IRT ir dirbtinio intelekto pagrindų suteikimą, skaitmeninių įgūdžių mokymą nuo pirmos dienos darželyje iki paskutinės dienos darbo rinkoje.
Ruošiamasi darbo rinkos iššūkiams
Pasak Užimtumo tarnybos direktorės Ligitos Valalytės, mažėjant darbingo amžiaus žmonių skaičiui, sparčiai auga užimtųjų ir atvykstančiųjų skaičius. Šiai darbo rinkos tendencijai įtakos turi visuomenės senėjimo iššūkiai – šalyje per penkerius metus 89 tūkst. sumažėjo darbingo amžiaus žmonių. 2018 metais į Lietuvos darbo rinką įsiliejo 3 kartus daugiau darbo jėgos iš užsienio nei 2016 metais – nuo 18066 (2016 m.) iki 52118 atvykusių dirbti asmenų (2018 m.).
„Užimtumo tarnybos 2018 metais atliktoje apklausoje darbdaviai akcentavo vis didesnį ruošimąsi dirbtinio intelekto, robotizacijos ir skaitmenizacijos atėjimui, nekeisdami darbuotojų skaičiaus įmonėse, jie didina darbo užmokestį ir investicijas į įmonės technologijas bei įrengimus. Jei 2014 metais 52,5 proc. apklaustų darbdavių planavo investicijas į įmonės technologijas, tai 2019 metais 97,2 proc. darbdavių atnaujins technologijas. Penkerių metų profesijų analizė rodo didelius pokyčius profesijų grupėse – 20-28 proc. sumažėjo parduotuvių pardavėjų, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojų, siuvėjų, kailininkų ir kepurininkų profesijų poreikis, tačiau 72-86 proc. išaugo statybos inžinerijos technikų, mažmeninės ir didmeninės prekybos vadovų, miestų ir kelių eismo planuotojų, ikimokyklinio ugdymo mokytojų poreikis, taip pat 32-39 proc. didėjo statybos, elektronikos inžinierių paklausa,” – pažymi Užimtumo tarnybos direktorė.
Kova dėl darbuotojų įgauna pagreitį
„Investuok Lietuvoje“ direktoriaus Manto Katino teigimu, investuotojų sprendimą lemia konkretūs atrankos kriterijai, kurių pagrindinis – kvalifikuota darbo jėga. Kalbėdamas apie užsienyje gyvenančių lietuvių vertinimus, jis atkreipė dėmesį, kad tik 25 proc. užsienyje gyvenančių aukštos kvalifikacijos specialistų gyvenimą Lietuvoje šiuo metu vertina gerai. Tuo tarpu gyvenimą dabartinėje šalyje užsienyje gerai vertina net 78 proc. specialistų. Iš grįžusių lietuvių gyvenimą Lietuvoje gerai vertina 48 proc. specialistų.
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, kalbėdamas apie trečiųjų šalių piliečių integracijos ypatumus, atkreipė dėmesį, kad jie labai sunkiai gauna leidimus gyventi Lietuvoje, susiduria su kliūtimis vystant verslą ir yra priversti nuolat važinėti į Vilnių teikti dokumentų migracijos pareigūnams. Jo nuomone, yra būtina supaprastinti tvarką, pagal kurią išduodami leidimai dirbti užsieniečiams, atšaukiant darbo biržos leidimus, bet įvedant darbuotojų kontrolę. Siūlo steigiamos įmonės savininkui gavus leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, tokius pat leidimus tuo pačiu išduoti ir jo šeimos nariams, suteikti pilnamečiams užsieniečiams, po to, kai jie baigia studijas Lietuvoje, leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, jei čia gyvena jų tėvai, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę arba leidimą nuolat gyventi.
Komentuodami tyrimo rezultatus ir pristatydami savo prognozes, daugelis pranešėjų pažymėjo, kad ateities gyventojų pokyčių tendencijos priklausys nuo migracijos tendencijų, todėl neišvengiamai reikės didinti bendrus imigracijos srautus, kompensuojant nuolatinį bendrą gyventojų skaičiaus sumažėjimą dėl didesnio mirusiųjų ir gimusiųjų skaičiaus. Mokslininkų nuomone, reikia užtikrinti teigiamą migracijos saldo (+11 tūkst. ar daugiau), kad nuo 2025 m. pradėtų augti bendras gyventojų skaičius.
