Jokūbas Baltrukonis Alfa.lt
Vilnius ruošiasi per dvejus artimiausius metus senamiestyje maksimaliai apriboti tranzitinį srautą – per seniausią miesto dalį be sustojimo važiuojančius automobilius.
Prognozuojama, kad šis ilgai lauktas sprendimas UNESCO saugomą senamiestį išvaduos nuo oro taršos, triukšmo ir padės jį prikelti naujam gyvenimui.
Nors ne visi vilniečiai linkę keisti nusistovėjusius įpročius, panašu, kad netrukus jiems teks prisitaikyti prie permainų.
Senamiestį renkasi ir greičio mėgėjai
Pėsčiųjų asociacijos prezidentas Silvestras Dikčius apgailestavo, kad sostinės senamiestis yra perkrautas automobiliais ir dažnai pasirenkamas kaip maršrutas sutrumpinti kelią.
„Pavėžėjai senamiestį neretai renkasi kaip priemonę sutrumpinti maršrutą. Vairuotojai kartais čia lekia ir 60 km/val. greičiu, nors prie visų įvažiavimų į senamiestį yra pastatyti Gyvenamosios zonos ženklai, pagal kuriuos greitis negali viršyti 20 km/val. Taip pat senamiestyje yra pristatyta per daug pėsčiųjų perėjų, nors Kelių eismo taisyklės numato, jog pėstieji tokioje zonoje gali kirsti gatvę, kur nori, ir automobiliai juos turi praleisti“, – teigė S. Dikčius.
Pašnekovas pridūrė, kad automobilių srauto mažinimas senamiestį padarytų patrauklesnį, saugesnį ir ekologiškesnį. Anot jo, tai būtų pirmas žingsnis link senamiesčio atgaivinimo, kuris reprezentuoja Vilnių ir pačią Lietuvą.
„Fotografuojant senamiestį išryškėja virš senamiesčio esantis smogas ir automobiliai, kurie užgožia senamiesčio grožį. Vakarų šalyse nėra tokios praktikos, kai į senamiestį gali atvykti prie pat reikiamų durų. Tokie įpročiai Lietuvoje yra užsilikę nuo seniau, bet ilgainiui nuo to bus atprasta“, – įsitikinęs S. Dikčius.
Jis ragino savivaldybės darbuotojus tęsti darbus ir atrasti politinės valios, nes šios permainos neišvengiamai sukels dalies vilniečių nepasitenkinimą.
Srauto mažinimas – įvairiapusė nauda miestui
Anot Lietuvos dviratininkų bendrijos nario Justo Ingelevičiaus, didžiuosiuose Europos miestuose įprasta logika, kad senamiestis skirtas ne automobiliams, o žmonėms. Atitinkami sprendimai jau priimti Paryžiuje, Milane, Kopenhagoje, Madride, Osle, Hamburge, Kopenhagoje, Atėnuose, Londone, Briuselyje, Niujorke ir kitur.
„Kai automobilis nesustodamas pravažiuoja senamiestį, jame nepalieka nieko, tik dūmus ir triukšmą. Imant kitų valstybių pavyzdžius, eismo apribojimas senamiestyje atsiperka ekonomiškai. Pavyzdžiui, Amsterdamas paskelbė, jog mažins parkavimo vietas, taip atlaisvindamas erdves naudingoms paskirtims. Taip kuriamos žaliosios erdvės, geresnės sąlygos verslams ir t. t.“, – teigė J. Ingelevičius.
Šiuo metu Vilniaus senamiestyje tranzitinis eismas yra neribojamas, tačiau prieš kelis mėnesius patvirtintame Vilniaus darnaus judumo plane yra numatyta įgyvendinti kilpinio eismo organizavimo schemą, pagal kurią būtų išvengta tranzitinio srauto, o senamiesčio gyventojams sudarytos sąlygos parkuoti savo automobilius.
„Šis projektas nėra itin brangus ir sudėtingas. Problemą turėtų išspręsti kilpinis eismas, keliose vietose nukertamos gatvės ir ženklai, nurodantys vienpusį eismą. Jeigu šios priemonės nepadėtų, tektų ieškoti kitų. Reikia tik politinės valios, ir miestiečiai greitai pajus didelę naudą“, – kalbėjo I. Ingelevičius.
Ruošiasi atremti kritiką
Vilniaus miesto savivaldybėje šiuo metu tranzito mažinimo projektas yra pasiūlymų stadijos. Parengus paraišką, jam turėtų būti skirtas Europos Sąjungos finansavimas.
„Vilniaus plano“ Analizės ir modeliavimo poskyrio vadovas Alvydas Karalius teigia, kad geriausiu atveju tranzitinio srauto mažinimo įgyvendinimas prasidės 2020 m. rudenį, o realiausiu – 2021 m. vasarą.
„Interesas yra kuo greičiau pradėti techninį projektavimą, kad būtų parengtas eismo organizavimo planas ir atskirų gatvių pertvarkymas. Darbai nepradėti, nes turime savivaldybės užsakymą parengti investicinį projektą, įvertinti, kuris variantas duotų didesnį efektą maksimaliai sumažinant tranzitą ir užtikrinant aplinkos taršos mažinimą“, – teigė A. Karalius.
Vienas iš projekto vystytojų pabrėžė, kad pirma reikia atlikti tyrimus ir suderinti veiksmus su miesto politikais ir gyventojais.
„Laukiamas rimtas visuomenės rezonansas, todėl reikia tinkamai pasirengti ir pagrįsti planus. Vieni laukia, kiti nelaukia, nes kai kam atrodo labai gerai, kai galima automobiliu važiuoti bet kur. Kad pasiektumėme atitinkamus rodiklius, nenorime tiesiog pateikti pamąstymų „iš dangaus“. Planuojame atlikti srautų modeliavimą ir įvertinti pasekmes“, – apibendrino A. Karalius.
