Audris Narbutas
Jūs dažnai organizuojate renginius, kurių tikslai – skatinti jaunimo ir plačiosios visuomenės verslumą bei įkvėpti kurti. Vienas ryškiausių tokių renginių yra Switch konferencijos, kurios jau vyko dukart. Kokių pokyčių įvyko jūsų pasaulėžiūroje šia tema?
Kas tikrai nepasikeitė, tai faktas, kad mano organizuojami renginiai yra nemokami, Tai yra labai svarbu, nes jie sutraukia vis daugiau jaunų žmonių. Pavyzdžiui, šiemet turėjome daugiau kaip 10 000 dalyvių, tad mūsų konferencija buvo pats didžiausias informacinių technologijų renginys visame regione. Tokio lygio konferencijų, kuriose jauni žmonės gali susitikti su aukščiausio lygio profesionalais ir įgyti naudingų žinių, mano žiniomis, kitur nėra. Pavyzdžiui, šiemet į Lietuvą pirmą kartą atvyko „Facebook“, prisistatė ir pasakė, kad investuos Lietuvos įmonėse bei jau yra vieną nusižiūrėję. Reikia labai džiaugtis dėl to, ir tai yra didžiulis pasiekimas.
Jūsų renginiai dažniausiai vyksta Vilniuje „Litexpo“. Kaip manote, kokios yra tokių idėjų sklaidos galimybės regionuose?
Tai mes būtent ir kreipiame dėmesį į šiuos niuansus. Nors šiemet „Switch“ vyko Vilniuje, nes nėra regionuose tokių patalpų, kad galėtume organizuoti tokio dydžio renginį, bet svečiai daugiausia atvyko iš regionų. Visus vaikus, kurių buvo apie 7000, šiemet atvežėme nemokamai ir pamaitinome, atvyko iš regionų. Netgi iš Lenkijos, pavyzdžiui, Punsko. Mes ir skatiname tuos vaikus, kurie turi mažiau galimybių, išbandyti naujoves, paliesti viską savo rankomis ir savo protu viską suvokti bei apmąstyti. Regionuose yra sudėtinga vykdyti tokias konferencijas dėl infrastruktūros, tačiau galvojame kitais metais apie Kauną. Jeigu tik turėsime patalpų, kurios sutalpintų 100 000 žmonių, tada ir padarysime.
Pažvelkime į europinį lygmenį. Kai kalbame apie technologijas ar Ketvirtąją technologijų revoliuciją, natūraliai iškyla klausimas: kas įvyks tą dieną, kai žmones pakeis technologijos? Anksčiau, pavyzdžiui, atsirado pramogų sektorius, kuris leido daliai buvusių darbininkų susikurti darbo vietas, tačiau dabar ši galimybė yra faktiškai išnaudota. Natūraliai kyla perkvalifikavimo ir rimtos socialinės politikos poreikis. Kokias jūs įžvelgiate galimybes europiniu ir nacionaliniu lygmeniu? Ar mūsų perkvalifikavimo aparatas, tiek Europos, tiek ir Lietuvos, veikia?
Mūsų perkvalifikavimo aparato nėra. Mano nuomone, yra taip, kad universitetus baigę žmonės grįžta į profesines mokyklas gauti žinių. Labai svarbu, kad būtų valstybėje galimybė persikvalifikuoti ir dirbti šiuolaikiniame pasaulyje, ir tai nėra sunku. Nebūtinai reikia apsiriboti žmonėmis, kuriems yra per penkiasdešimt. Tie žmonės, kurie yra darbingi ir protingi, turi gauti žinias greitai ir atlikti tą darbą, kuris yra gerai apmokamas. Nebūtinai dirbti gamykloje – geriau dirbti su informacinėmis technologijomis, nes čia yra labai daug sričių, kuriose gali dirbti, ir mums reikia skirti daug dėmesio, turėti daugiau kvalifikuotų žmonių, kurių dabar trūksta, o ne tų, kurių dabar netrūksta.
Europos Sąjunga galbūt yra numačiusi projektų šioms reformoms skatinti? Galbūt yra tekę su jais susidurti?
Be abejo, Europos Sąjungos Komisijos valia yra numačiusi lėšas tokio pobūdžio projektams. Visoje Europos Sąjungoje tai veikia labai stipriai bei yra skiriama daug pinigų, kad žmonės, ir jauni, ir vyresnio amžiaus, galėtų prisijungti prie šios revoliucijos, kuri sukurs nemažai darbo vietų ir žmonės turės galimybę oriai gyventi.
Kaip manote, ar nėra taip, kad iš dalies čia ir glūdi didelė dalis Lietuvos problemų? Lietuvoje socialinė politika yra įsivaizduojama kaip socialinės išmokos ir pašalpos, o ne kaip perkvalifikavimo aparatas, kuris yra skandinaviško modelio centre?
Taip. Mes turime nemažai problemų, ir mums reikia teisėkūrą tikrai stipriai pakeisti. Mums reikia reformų, kad taptume stipria valstybe, o ne liktume Komunizme, bet jaunimas, kuris siekia tobulėti ir globaliai mąstyti, yra mūsų ateitis. Mes iškelsime savo lietuvišką pasą ir didžiuosimės, kad esame lietuviai.
Dėkojame už pokalbį.
