Audris Narbutas
Šiandien finansinės technologijos ima įgauti vis didesnę reikšmę ekonomikoje. Tačiau ar jau tikrai žinome, koks jų potencialas ir kas iš esmės yra finansinės technologijos? Apie finansinių technologijų teikiamą naudą Lietuvai ir Vilniaus kraštui bei jose glūdintį potencialą nusprendėme pasikalbėti su Lietuvos banko valdybos nariu Mariumi Jurgilu.
Mariau, šiandieninio mūsų pokalbio tema yra finansinės technologijos. Galbūt galėtumėte pasakyti, kas tai yra? Kaip jūs suvokiate finansines technologijas?
Labai paprastai. Žmonės turėtų žinoti, kad tai nėra nieko nauja. Tai yra tas pats, ką šiuo metu daro finansų įstaigos, tačiau panaudojamos naujos technologijos. Ką tai reiškia? Tai leidžia teikti produktus nuotoliniu būdu, leidžia supaprastinti paslaugų teikimą. Kadangi jas paprasčiau teikti, jos tampa pigesnės. Netgi kraštutiniais atvejais jos galutiniam vartotojui tampa nemokamos, pavyzdžiui, taip yra atsitikę su mokėjimais kai kuriose šalyse. Jie griauna dabartinius verslo modelius, pavyzdžiui, Mastercard ar Visa sukurtas kortelinio atsiskaitymo tinklas, kuris yra pagrįstas jų technologija ir jų infrastruktūra, ir norintys dalyvauti šiame kortelių versle turi veikti pagal jų taisykles. Naujos finansinės technologijos ir jų sukurti sprendimai leidžia griauti šią pastatytą imperiją.
Tokiu atveju ar galima būtų teigti, kad būtent šis mechanizmas yra viena iš efektyvių kovos su monopolijomis priemonių?
Ir taip, ir ne. Kaip tik neseniai The Economist rašė straipsnį apie tai, kaip vystosi pasaulis. Anksčiau kas dvidešimt ar trisdešimt metų didžiausios įmonės būdavo pamirštamos. Mes įėjome į tokį periodą, kai gigantai yra užėmę tokias pozicijas, jog kontroliuoja didžiulį tinklą ir stebi rinką bei žiūri, kuriose srityse vyksta inovacijos. Jie jas pasiima, adaptuoja sau. Jeigu ta nauja inovacija griauna dabartinį jų verslo modelį, jas tada tam tikram laikotarpiui padeda į lentyną, kad palauktų, kol dar galima užsidirbti pinigų iš šiuo metu naudojamos technologijos. Tai žiūrint tokiu globaliu mastu galima sakyti, kad Schumpeterio kūrybinės destrukcijos procesas (terminas, skirtas apibūdinti procesui, kai nauji išradimai išstumia iš rinkos senuosius) yra truputėlį užstrigęs, bet yra ir kitų nuomonių, kurios teigia, kad jis yra skatinamas, nes jeigu anksčiau dviejų vaikinukų kompanijai pakilti iki didelio tarpvalstybinio konglomerato užtrukdavo dvidešimt metų, tai šiandien tą galima pasiekti per šešis – devynis mėnesius.
Jeigu žvelgsime į Lietuvą, sakykite, ar mes turime potencialo? Galbūt turime tam tikrų sėkmės istorijų, kurios yra žinomos pasaulyje, tačiau menkai žinomos Lietuvoje?
Na, mūsų standartinės sėkmės istorijos, kurias visiems pasakojame,- tai lietuviška vietinė įmonė „Paysera“, tarptautiniuose pervedimuose veikianti „Transfergo“. Mes turime ir skolinimosi platformų. Yra viena įmonė, kurios pavadinimo dabar neprisimenu [Eskimi – aut. pastaba], tačiau yra sukūrusi vieną iš populiariausių socialinių platformų Afrikoje, kuri sėkmingai geba konkuruoti su „Facebook“. Apie juos tikrai nedaug žinoma Lietuvoje.
Kai girdime žodžius finansinės technologijos, mintyse natūraliai iškyla finansiniai centrai. Lietuvos finansų centras neabejotinai yra Vilnius. O kokios tokių technologijų pritaikymo perspektyvos yra, pavyzdžiui, Šalčininkuose, kurie šiandien pasižymi vis dar nemaža socialine atskirtimi bei nėra pilnai išnaudoję juose glūdinčio potencialo? Galbūt matote čia perspektyvą?
Taip, finansinės technologijos leidžia ne tik teikti paslaugas ne toje pačioje fizinėje vietoje esantiems klientams, tačiau ir darbuotojams dirbti ne vienoje krūvoje. Lietuva yra mažas kraštas palyginus su kitomis šalimis, bet darbuotojai vis tiek nenori važiuoti šimtą kilometrų į darbo vietą. Iš Šalčininkų atvažiuoti į Vilnių bei dirbti inovatyvioje kompanijoje gali būti sudėtinga ir brangu, ir žmonėms tai gali sudaryti nepatogumų, bet naujos technologijos ir tokie verslai sudaro galimybes dirbti nuotoliniu būdu. Labai svarbus yra ir kalbų aspektas. Pavyzdžiui, kompanija „Revolut“ turi ir padalinį Lenkijoje, nes jie turi daug klientų Lenkijoje ir labai svarbus jiems yra ir kalbos aspektas.
Perženkime Vilniaus krašto ribas. Pastaruoju metu galime regėti nemažai ženklų, kad Londono Sitis kreipia žvilgsnį į Vilnių. Sakykite, ar galima teigti, kad, nepaisant įvykusio „Brexit“, partnerystė su Jungtine Karalyste gilėja?
Matote, visos šalys yra suinteresuotos išlaikyti prekybinius santykius. Lietuva irgi yra suinteresuota, kad ryšiai su Londonu niekur nedingtų. Mes turime stiprią diasporą Jungtinėje Karalystėje. Ne tik potencialios įmonės yra tenai, bet ir potencialūs darbuotojai, tie patys emigravę lietuviai. Ir ten yra finansavimas. Deja, Lietuvoje šiuo metu startuoliams pritraukti didelį finansavimą yra sunku. Ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko patys geriausi ir šauniausi stojasi ant scenos tenai, o ne Lietuvoje.
Dėkojame už pokalbį
