„Klimatas keičiasi. Maistas ir žemės ūkis privalo keistis taip pat“ – tokią žinią minint Pasaulinę maisto dieną pasauliui siunčia Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (JT MŽŪO).
Šiais metais Pasaulinė maisto diena minima likus mažiau nei mėnesiui iki JT Klimato kaitos konferencijos (COP 22) Marakeše. JT MŽŪO įspėja, jog klimato kaita turi didžiulę įtaką visuotiniam apsirūpinimui maistu, o nepakankama ir nevisavertė gyventojų mityba stabdo socialinę ir ekonominę valstybių raidą. JT MŽŪO kreipdamasi į visas pasaulio valstybes, ragina skirti svarbų vaidmenį maistui ir žemės ūkiui kuriant nacionalinius klimato kaitos padarinių įveikimo ir taršos mažinimo planus bei didinti investicijas į kaimo plėtrą. Tik skatindami ūkininkų gebėjimą tausiai auginti ir gaminti maistą galime tikėtis, jog 2015-ųjų metų rugsėjį JT Viršūnių susitikime Niujorke patvirtintoje naujojoje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iškelti ambicingi tikslai – iki 2030 metų panaikinti badą visame pasaulyje, užtikrinti visuotinį apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą – bus pasiekti.
Nuolatinis pasaulio gyventojų skaičiaus augimas (tikimasi, jog 2050-aisiais jis pasieks 9,6 mlrd.) neišvengiamai didins maisto paklausą. Žemės ūkio gamybos mastai (augalininkystės, gyvulininkystės, žuvininkystės produktų) turėtų išaugti apie 60 proc., kad maisto pakaktų visiems. Deja, dėl klimato kaitos įtakos žemės ūkiui prognozuojamas didelis pagrindinių žaliavų derliaus mažėjimas (jei nebus imtasi konkrečių veiksmų kovai su klimato kaita, iki 2100-ųjų metų kukurūzų derlius mažės 20–45 proc., kviečių 5–50 proc., ryžių 20–30 proc., sojos pupelių 30–60 proc.). Šiuo metu dauguma (apie 70 proc.) skurstančių ir nuolatinį badą kenčiančių žmonių gyvena kaimo vietovėse ir verčiasi žemės ūkio veikla bei žvejyba, tad jų mitybos ir pragyvenimo šaltiniams daro tiesioginę įtaką dėl klimato kaitos vis dažniau pasireiškiantys oro temperatūros svyravimai, su jais susiję ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir gamtos stichijos.
Tenka pripažinti, kad žemės ūkio veikla taip pat prisideda prie klimato kaitai turinčio įtakos šiltnamio efekto dujų išsiskyrimo (iš dirbamosios žemės, galvijų, žemės ūkio ir maisto pramonės atliekų), todėl būtina ieškoti produktyvesnių, tausesnių ir geriau prisitaikančių prie kintančios aplinkos žemės ūkio ir maisto produktų gamybos formų. Vienas iš JT MŽŪO siūlomų sprendimų – skatinti klimatui palankią žemės ūkio veiklą (Climate-Smart Agriculture), kuri padidintų žemės ūkio gamybos produktyvumą ir ūkininkų pajamas, sušvelnintų klimato kaitos padarinius ir kiek įmanoma mažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Pasaulinė maisto diena šiemet bus minima jau 36-ąjį kartą. Oficiali Pasaulinės maisto dienos data yra spalio 16-oji (šią dieną 1945 m. įsteigta JT Maisto ir žemės ūkio organizacija, kurios vienas pagrindinių tikslų – užtikrinti pasaulio apsirūpinimą maistu, tinkamu sveikam ir aktyviam gyvenimui). Kasmet ši diena minima daugiau nei 150 valstybių ir yra laikoma viena iš gausiausiai minimų dienų JT kalendoriuje. Kiekvienais metais JT MŽŪO pasiūlo aktualią temą, kuri vienija ta proga visame pasaulyje organizuojamus renginius, parodas, konferencijas. Organizuojant pasaulinės maisto dienos minėjimo renginius siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į skurdo, bado, prastos mitybos problemas, jų priežastis ir galimus sprendimo būdus.
„Jeigu dėsime bendras pastangas, mes turime galimybę tapti karta, kuri įveiks badą visame pasaulyje“ – ragina JT MŽŪO savo tinklalapyje, skirtame 2016 m. Pasaulinei maisto dienai minėti.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija