Rugsėjo 29 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė širdies diena. Šią dieną Pasaulinė širdies federacija kartu su Lietuvos širdies asociacija kviečia kiekvieną atsakingai pradėti rūpintis savo bei artimojo širdies ir kraujagyslių būkle.
Pasak Lietuvos širdies asociacijos prezidento kardiologo prof. Raimondo Kubiliaus, širdies ligos yra pirmoji pagal dažnumą mirties priežastis visame pasaulyje bei Lietuvoje. Vis dėlto kiekvienas iš mūsų bent minimaliai, paprastomis priemonėmis pakoregavęs kasdienius gyvenimo įpročius, rizikos veiksnius – rūkymą, nepakankamą fizinį aktyvumą, padidintą arterinį kraujo spaudimą, nesubalansuotą mitybą ir pan., gali iš esmės atitolinti nebyliąsias mirtinas ligas ir išgelbėti gyvybę. Šiuo metu suskaičiuojame daugiau nei 25 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, darančius įtaką širdies ligų išsivystymo tikimybei. Dauguma jų galima suvaldyti.
„Nustatyta, kad laiku pradėjus kontroliuoti rizikos veiksnius, skatinančius širdies ir kraujagyslių ligas, galima išvengti net 80 proc. ankstyvųjų mirčių, – sako R. Kubilius. – Nors ir džiaugiamės, kad pastaruosius penkerius metus mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų statistika mūsų šalyje pamažu gerėja, ypač darbingojo amžiaus vyrų, tačiau liūdna, kad Lietuvos situacijai daugiausia įtakos vis dar turi nesveika mityba, nutukimas, alkoholio vartojimas, rūkymas ir aukštas kraujospūdis bei ryžtingo ir koordinuoto paties sergančiojo reagavimo į širdies ir kraujagyslių ligas stoka. Daugelį šių veiksnių kontroliuoti galime asmeniškai, pavyzdžiui, pasirinkti sveiką gyvenseną, nerūkyti ar būti fiziškai aktyvesni. Tačiau kiti veiksniai, tarkim, oro užterštumas, greitai paruošiamo maisto produktų pasirinkimas – yra visų mūsų kolektyvinė atsakomybė. Žiūrint į ateitį, susirūpinimą kelia ir labai augantis paauglių nutukimas bei rūkymo paplitimas.“
Statistika širdies nenaudai
Lietuvos mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų statistika gerėja, tačiau toli gražu situacija nėra raminanti. Skaičiuojama, kad kiekvienais metais nuo širdies ir kraujagyslių ligų visame pasaulyje miršta 17,5 mln. žmonių. Iki 2030 metų šis skaičius gali išaugti net iki 23 mln. Lietuvai šie rodmenys itin aktualūs, nes pastaraisiais metais daugiau nei pusę (56 proc.) gyventojų mirė dėl šių priežasčių. Tai ženkliai didesnis rodiklis, palyginti su Europos Sąjungos šalimis senbuvėmis. Taip pat vyrų mirtingumo rodiklis Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra beveik du kartus didesnis nei moterų, o jeigu vertintume mirtis per 2017 m. dėl išeminės širdies ligos 65-erių metų amžiaus nesulaukusių pacientų – vyrų suskaičiuotume 4 kartus geriau nei moterų.
Klasikiniai ir nauji rizikos veiksniai
Pagrindiniais veiksniais, skatinančiais širdies ligų vystymąsi, laikomi: nesveika gyvensena, prasta mityba, rūkymas, padidėję arterinis kraujo spaudimas bei cholesterolio koncentracija, patiriamas stresas ir nejudrus gyvenimo būdas. Vis aktualesni, ypač didmiesčio gyventojams, tampa oro užterštumas (ore padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija), pasižymintis labai didelę įtaką širdies sveikatai. Beveik penktadalis (19 proc.) visų mirčių susijusių su širdies ir kraujagyslių ligomis buvo paskatintos oro taršos. Pasaulyje tai nulemia net 3 mln. mirčių kiekvienais metais.
„Pamažu oro taršos mažinimas tampa esminiu iššūkiu kovojant su širdies ir kraujagyslių ligų sukeliamomis pasekmėmis. Yra pastebėta, jog didžiuosiuose pasaulio miestuose oro taršos rodikliams pakilus virš normos žymiai išauga mirčių ir negaluojančių skaičius. Ypatingai tai paveikia vyresnio amžiaus žmones arba tuos, kurie jau turi širdies sveikatos sutrikimų,“ – pasakoja R. Kubilius, išskirdamas, jog Europoje maždaug 90 proc. miestų gyventojų yra veikiami tokių teršalų koncentracijų, kurios viršija sveikatai kenksmingus oro kokybės lygius. Rekomenduojama su širdimi problemų turintiems asmenims į miestus nevykti piko metu bei vengti vietų, kuriose galimas didelis išmetamųjų dujų kiekis. Taip pat, šiems asmenims derėtų atsakingai elgtis karščių metu, pavyzdžiui, ši vasara jiems buvo itin sudėtinga.
Individualūs žingsniai, koreguojant rizikos veiksnius
Sveika mityba ir saikingas produktų, praturtintų cukrumi, vartojimas. Žinoma, kad didelė gliukozės koncentracija kraujyje gali lemti cukrinio diabeto išsivystymą. Bemaž kas trečias, sergantis šia liga, suserga ar miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, todėl būtina prižiūrėti bei kontroliuoti savo mitybos įpročius bei užsiimti prevencija. Pavyzdžiui:
- Sumažinkite saldžių gėrimų ir vaisių sulčių vartojimą, vietoj to pasirinkite vandenį arba nesaldintas sultis;
- Mažiau vartokite saldžių ir saldintų gėrimų, juos keičiant į šviežius vaisius kaip sveiką alternatyvą;
- Suvalgykite 5 porcijas (kiekvienos po saują) vaisių ir daržovių per dieną – gali būti šviežios, šaldytos ar džiovintos;
- Vartokite tik tokius alkoholio kiekius, kokie nurodomi sveikos mitybos rekomendacijose;
- Pabandykite apriboti perdirbtų ir fasuotų maisto produktų suvartojimą, kadangi juose dažnai yra daug druskos, cukraus ir riebalų;
- Sudarykite savo sveikos mitybos planą ar gaminkite pietus namuose.
Didesnis fizinis aktyvumas. Jis padeda palaikyti ne tik geras organizmo formas, bet ir mažina riebalų sankaupas kraujagyslėse. Kiekvienam žmogui rekomenduojama būti fiziškai aktyvesniam, pavyzdžiui:
- Užsiimkite bent 30 minučių fizine veikla 5 kartus per savaitę arba mažiausiai 75 minutės per savaitę –
intensyvia fizine veikla;
- Būkite fziškai aktyvesni kiekvieną dieną – užuot vairavę, eikite ar važiuokite dviračiu; lipkite laiptais;
- Sportuokite su draugais ar šeimos nariais – būsite labiau motyvuoti;
- Įsigykite žingsniamatį ir kas dieną nueiti 10 tūkst. žingsnių ir pan. bei kartu galėsite stebėti savo pažangą.
Nerūkymas. Tai geriausias dalykas, kurį galima daryti, kad pagerintumėte savo širdies veiklą. Neberūkant, per 2 metus ženkliai sumažėja išeminės širdies ligos išsivystymo rizika. Ir tik praėjus 15 metų nuo rūkymo metimo rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis tampa tokia, kaip ir nerūkančio žmogaus. Nerūkantiems asmenims širdies ligų priežastimi gali tapti ir pasyvus rūkymas. Taigi atsisakius šio įpročio gerėja jūsų paties ir aplinkinių sveikata.
Lietuvos širdies asociacija
