Remdamasi naujausiu ekonominės raidos scenarijumi Vyriausybė pasiūlė Trišalei tarybai kitais metais minimalią mėnesio algą didinti nuo 400 iki 430 eurų. Trišalė taryba vieningo sprendimo nepriėmė. Remiantis Darbo kodeksu, minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Vyriausybė.
Po mokesčių pertvarkos, kurios metu sujungiami darbdavio ir darbuotojo mokesčiai, minimali alga „ant popieriaus“ siektų 554,27 eurus.
„Minimalaus darbo užmokesčio kėlimas yra susijęs su ekonomikos augimo vaisių paskirstymu visiems bei pajamų nelygybės mažinimu. Lietuvos ekonomika auga gana sparčiai, todėl mūsų tikslas, kad tą pajustų visi Lietuvos gyventojai, o ne keletas. Minimalaus darbo užmokesčio didinimas būtinas ir dėl kainų augimo, kuris palietė visus žmones“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Remiantis Darbo kodeksu, minimali alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. 2018 m. liepos mėn. duomenimis, minimalią algą gavo apie 47,7 tūkst. darbuotojų. Darbo užmokestį iki minimalios algos gauna apie 99,6 tūkst. darbuotojų.
Trišalės taryba yra sutarusi minimalaus mėnesinio atlyginimo dydį sieti su konkrečiais ekonominiais rodikliais: vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kaita, darbo našumo pokyčiais, vidutinio metinio vartotojų kainų indekso pokyčiais, bendrojo vidaus produkto augimu, vidutiniu metiniu nedarbo lygiu ir kitais pokyčiais.
Minimalaus atlyginimo pokyčius norint atsieti nuo politinio ciklo 2017 metais buvo numatyta, kad minimalaus darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio santykis neturi būti mažesnis kaip 45 procentai ir didesnis kaip 50 procentų.
Minimali alga taip pati turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp vidutinio ir minimalaus darbo užmokesčio turinčių Europos Sąjungos valstybių vidurkį, kuris nustatomas pagal paskutinių trejų metų skelbiamus statistinius duomenis.
Minimalios algos didinimas daro įtaką ir kitų atlyginimų didėjimui šalyje.
Paskutinį kartą minimali alga didinta nuo 380 iki 400 eurų 2018 m. pradžioje.
SADM inf.
