Lietuvos gyventojų pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, per metus ūgtelėjo 12 procentų. Įtakos tam turėjo ne tik bendras ekonominis pakilimas, bet ir su minimalia mėnesio alga (MMA) susiję veiksniai. Didesnis darbo užmokestis, gausesnės „Sodros“ įplaukos lėmė, jog socialinio draudimo išmokos taip pat didėjo – tiek pat ar net dar sparčiau negu atlyginimai.
Vidutinės visą mėnesį dirbusių žmonių draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, šių metų antrą ketvirtį siekė 892 eurus. Tai yra beveik 98 eurais, arba 12,4 proc., daugiau negu prieš metus.
„Sparčiam darbo pajamų didėjimui įtakos turėjo ne tik bendras ekonominis augimas, bet ir teisinės aplinkos pokyčiai – šių metų pradžioje iki 400 eurų padidėjusi minimali mėnesio alga (MMA) ar nustatytos minimalios socialinio draudimo įmokos už tuos darbuotojus, kurie neuždirba MMA“, – sako „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
Dažniau pajamos didėjo mažiausiai uždirbantiems
Trys iš penkių asmenų, prieš metus uždirbusių MMA ir mažiau, šiemet jau uždirbo bent dešimtadaliu didesnes pajamas. Pusės šių asmenų pajamos per metus padidėjo bent 100 eurų, o kas šešto pajamos padidėjo iki 20 eurų.
„Daugelio minimalią ar mažesnę algą pernai uždirbusių darbuotojų pajamos padidėjo daugiau negu tik MMA pokytis. Ryškesnis pajamų padidėjimas labiau būdingas jauniems žmonėms – tai gali būti susiję su tuo, kad pernai pradėjęs dirbti jaunimas per metus įgijo reikalingos patirties, todėl jų alga buvo padidinta. Formaliai – tik tiek, kiek didėjo MMA – dažniau augo mažų įmonių darbuotojų algos“, – teigia J. Varanauskienė.
Pasak jos, spartesniam mažų pajamų didėjimui įtakos turėjo ir minimalios socialinio draudimo įmokos reikalavimas.
Darbuotojų, už kuriuos reikia sumokėti papildomą įmoką, skaičius nuolat mažėja – birželio mėnesį tokių buvo 30 tūkst. – maždaug trečdaliu mažiau negu sausio mėnesį. Bendras apdraustųjų skaičius ar asmenų, kuriems taikomos šio reikalavimo išimtys, skaičius per tą patį laikotarpį beveik nesikeitė.
„Tai reiškia, jog darbdaviai lengviau priima sprendimą padidinti mažai uždirbančių darbuotojų algas. Vis dėlto, greičiausiai tokia įvykių seka būtų kur kas mažiau tikėtina, jei gyventume ne ekonomikos pakilimo, o lėtėjimo laikotarpiu“, – sako J. Varanauskienė.
Didesni atlyginimai lėmė dosnesnes socialinio draudimo išmokas
Didėjant pajamoms, didėja ir su darbo užmokesčio dydžiu susietos socialinio draudimo išmokos – ne tik indeksuojamos pensijos, bet auga ir ligos, motinystės, nedarbo atveju išmokamos sumos.
Antrąjį ketvirtį išlaidos nedarbo ir ligos draudimui didėjo sparčiau negu šių rūšių draudimo įmokų vertė.
„Nedarbo draudimo išlaidų didėjimas susijęs su nuo 2017 m. liepos mėn. įsigaliojusiais nedarbo draudimo įstatymo pakeitimais – sumažėjo stažo reikalavimai nedarbo draudimo išmokai gauti, pailgėjo išmokos mokėjimo trukmė ir padidėjo pati išmoka – jos santykis su darbo užmokesčiu.
Ligos draudimo išlaidų didėjimui be kita ko įtakos turi ir prociklinė elgsena – susirgę žmonės ekonominio pakilimo metu drąsiau ima nedarbingumo pažymėjimus, o jų trukmė būna ilgesnė“, – sako J. Varanauskienė.
Roges ruošti – pavasarį
Nors bendras „Sodros“ biudžeto įplaukų ir priskaičiuotų piniginių išlaidų balansas antrą ketvirtį yra teigiamas, vis dėlto deficitiniai kai kurių draudimo rūšių biudžetai ekonominio pakilimo laikotarpiu mažina galimybes kaupti rezervą cikliškai pasikartojantiems ekonomiškai sunkesniems laikams – kai pajamos ir socialinio draudimo įmokos neišvengiamai sumažėja, pensijas mažinti galimybė nenumatyta, o besikreipiančių dėl nedarbo išmokos padaugėja.
„Netolima praeitis rodo, kad ekonominiam sunkmečiui ruoštis verta ekonominio pakilimo laikotarpiu“, – teigia J. Varanauskienė.