Slaugos poreikis Lietuvoje didėja, tad sunkiai sergantys mūsų šalies gyventojai jiems reikalingas slaugos paslaugas gali gauti ne tik ligoninėje, poliklinikoje, bet ir savo pačių namuose. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, ką būtina žinoti apie slaugos paslaugas, kurias gali gauti privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti (PSD) žmonės.
Visiems PSD apdraustiems pacientams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia gydymo įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK). Tad už šias sveikatos priežiūros paslaugas PSD apdraustiems pacientams, turintiems gydytojo siuntimą, mokėti nereikia – gydymo įstaigoms už jas sumoka ligonių kasos.
Slauga namuose
Pacientams, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos, nuolatinės (priežiūros) pagalbos poreikiai su dideliais specialiaisiais poreikiais, o taip pat ir pacientams, kuriems atlikta tracheostoma ar gastrostoma bei būtinas gleivių išsiurbimas iš kvėpavimo takų gali būti teikiamos slaugos paslaugos paciento namuose.
„Pacientas ar jo artimieji dėl slaugos paslaugų namuose turėtų kreiptis į šeimos medicinos paslaugas arba pirmines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją. Gydytojas siuntime nurodys, kokių ambulatorinių slaugos paslaugų namuose reikia pacientui“,– sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.
Slaugytojai pacientų namuose gali atlikti nemažai įvairių slaugos procedūrų, t. y. suleisti vaistus, prijungti ir prižiūrėti lašinės sistemą, paimti kraują ar šlapimą laboratoriniams tyrimams, padaryti elektrokardiogramą, užtikrinti žaizdų bei pragulų profilaktiką ir priežiūrą, dirbtinių kūno angų (stomų) priežiūrą, enterinį maitinimą ir kt. Visos slaugos paslaugų namuose rūšys bei slaugos procedūros išvardytos sveikatos apsaugos ministro įsakyme.
Poliklinikoje
Tikriausiai, nė vieno nebestebina šeimos gydytojui ar gydytojui specialistui, dirbančiam poliklinikoje, talkinantys slaugytojai. Jų darbas gana įvairus: jie skiepija, tvarko žaizdas, leidžia vaistus, prireikus, išrašo kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones (jei tai pakartotinis recepto išrašymas) ir kt.
„Norėtųsi atkreipti dėmesį į PSDF biudžeto lėšomis apmokamas slaugytojų diabetologų teikiamas ambulatorines paslaugas. Juk kasmet vis daugiau žmonių suserga cukriniu diabetu. Padedant slaugytojams šie pacientai gali ilgai išsaugoti gerą savijautą ir išvengti šios ligos komplikacijų“,– teigia O. Burokienė.
Pasak jos, pirmą kartą nustačius cukrinį diabetą, slaugytojas diabetologas individualiai pacientą konsultuoja mitybos, sveikos gyvensenos, gydymo insulinu ir cukraus kiekio reguliavimo klausimais. Be to, diabetologė pacientą moko kaip sekti gliukozės kiekį kraujyje namuose, gliukomačiu matuotis cukraus kiekį. Vėliau, kad būtų išvengta cukrinio diabeto komplikacijų, teikiamos tęstinės paslaugos. Slaugytojas padeda prižiūrėti diabetines pėdas, padus, kojų opas, atlieka gydomąjį pedikiūrą.
Slauga ligoninėje
Pacientai į slaugos ligoninę siunčiami, kai jiems nustatyta tiksli diagnozė ir nereikalingas aktyvus gydymas bei negalima skirti medicininės reabilitacijos.
„Pacientai į slaugos ligonines gali būti siunčiami po slaugos paciento namuose, kai ambulatorinė pagalba neefektyvi, užsitęsus ligai, kai nereikia aktyvaus stacionarinio gydymo, o medicininės reabilitacijos taikyti negalima. Ir net po medicininės reabilitacijos, esant slaugos indikacijų, pacientai gali būti siunčiami į šias gydymo įstaigas“,– teigia O. Burokienė.
Buvimo trukmę slaugos ligoninėje lemia paciento būklė, ligos eiga ir sunkumas. „Gydymo įstaigai, sudariusiai sutartį su TLK dėl slaugos paslaugų išlaidų apmokėjimo, iš PSDF mokama už faktinį ligonio gydymo laiką, tačiau ne ilgesnį nei 120 dienų per kalendorinius metus“,– aiškina O. Burokienė.
Pasak jos, jei po tiek dienų paciento būklė nepasitaisytų ir jam toliau būtų reikalinga priežiūra, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka toliau neribotą laiką gali būti teikiamos paliatyvios pagalbos paslaugos.
Paliatyvioji slauga
Kai tenka padėti žmogui lengviau kęsti sunkios ligos skausmus, teikiama paliatyvioji pagalba – visapusiška pacientų, sergančių neišgydomomis, progresuojančiomis ligomis, priežiūra. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos tiek gydymo įstaigose, tiek paciento namuose.
„Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos patiems sunkiausiems ligoniams: esantiems komoje, sergantiems onkologinėmis ligomis, tam tikro laipsnio demencijomis ir pan. Gydantysis gydytojas, atsižvelgdamas į ligonio sveikatos būklę, į jo ir artimųjų pageidavimą, parenka paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo būdą. Kartu su paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistais ir ligonio artimaisiais gydytojas nustato šių paslaugų teikimo mastą ir trukmę, prireikus juos koreguoja“,– teigia O. Burokienė.
Paliatyviosios slaugos paslaugų teikimo reikalavimai yra patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Daugiau informacijos apie slaugą Lietuvoje galima rasti čia.
Valstybinė ligonių kasa
