Baigtas pirmasis Gedimino kalno tvarkybos darbų etapas. Jo metu buvo pagerinta kalno būklė, kuri dėl susidariusių nuošliaužų buvo avarinė. Visgi ekstremali padėtis nebus atšaukiama, o norintys aplankyti kalną turės dar palaukti, sako kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.
„Ekstremalios situacijos atšaukti neplanuojame. O dėl žmonių lankymo klausimas sudėtingas. Norime įsitikinti dėl tolimesnių veiksmų, sulaukti lietaus sezono, pažiūrėti, kaip kalnas su juo susitvarkys. Jeigu matysime, kad visos priemonės funkcionuoja 99 proc., galima svarstyti ir laikiną kalno lankymo atidarymą“, – sakė jis.
Antrame etape numatomas kompleksinis visų kalno šlaitų ir statinių tvarkymas bei sąlygų susidaryti nuošliaužoms likvidavimas.
Baigus formuoti reljefą bus užpiltas augalinis gruntas ir paklotas specialiai auginamas bei geromis šaknų sistemos savybėmis pasižymintis žolių mišinys. Žoline danga bus stabilizuoti šlaitai.
„Galime sakyti, kad ekstremali padėtis suvaldyta. Aišku, ji yra sudėtinga. Esame realistai. Mums leidžia pereiti prie antro etapo, nuo birželio kalbame apie jį atvira burna, apie kompleksinį kalno sutvarkymą. Numatyta daug darbų atskiruose kalno ruožuose“, – sakė R. Augustinavičius.
Gedimino kalnas visą parą stebimas, tikrinami šlaito grunto judesio prizmių duomenys.
„Vykdome monitoringą visą parą, iš karto yra reaguojama. Jei tik pamatoma eroziją, taikomos prevencinės priemonės. Manau, kad 2018 m. birželį galime sakyti, kad artėja šlaito pabaigtuvės. Užtikrinome šlaito stabilumą, avarijos vieta yra lokalizuota ir likviduota. Judame į antrą etapą“, – sakė viceministras.
Vyksta archeologiniai darbai
Vykdant archeologinius tyrimus kalne aptikta ir iškelta septyniolika 1863–1864 m. sukilėlių palaikų, tarp jų – tikriausiai ir sukilėlių vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko.
Gegužės mėnesį buvo atnaujinti 2017 m. vykę Gedimino kalno aikštelės archeologiniai tyrimai. Tikintis surasti likusius 4 sukilėlių palaikus buvo praplėstas tyrimų plotas. Manoma, kad tyrimai tęsis mažiausiai iki rudens.
Tyrimų metu buvo atrastos preliminariai XVI a. datuojamos anksčiau Gedimino kalno aikštelėje stovėjusio pastato pamatų liekanos. Kol kas atrasta tik viena pastato siena, todėl siekiama išsiaiškinti šio pastato struktūrą, paskirtį ir tikslesnį datavimą. Siekiama po aikštelės sutvarkymo pažymėti buvusio pastato kontūrus.
Tvarko jau dvejus metus
Gedimino kalnas dėl nuošliaužų uždarytas ir tvarkomas nuo 2016-ųjų gruodžio, Vyriausybės komisija 2017-ųjų gruodį paskelbė ekstremalią situaciją, atliekant tvarkymo darbus, lankytojai čia iki šiol neleidžiami.
Kovą R. Augustinavičius sakė, kad sutvarkius nuošliaužas, sustiprinus dalį kalno šlaitų, įrengus drenažo sistemas sudėtingiausia situacija išlieka kalno vakarinio šlaito papėdėje bei ties pietrytinės gynybinės sienos dalimi.
Geologijos tarnyba priekaištauja, kad kalnas tvarkomas be būtinų geologinių tyrimų – gręžinių, nors, pasak tarnybos, tik jie galėtų garantuoti darbų patikimumą.
Anksčiau planuota, kad visi tvarkymo darbai kalne bus baigti 2020-ųjų antrojoje pusėje.
Per dvejus metus ekstremalios situacijos likvidavimui išleista 3 mln. eurų, dar apie 3 mln. eurų skirta einamiesiems tvarkymo darbams, 2018-aisiais rezervuota dar 7,5 mln. eurų kalno aikštelės sutvarkymui, pietrytinio šlaito stabilizavimui.
alfa.lt