Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pateiktame kitų metų valstybės biudžeto projekte kultūros sričiai numatytos ženkliai didesnės lėšos, lyginant su praėjusiais metais.
Finansinės investicijos į kultūrą didėja visų pirma Europos Sąjungos paramos lėšomis, kurių 2018 metų biudžete numatyta 22 mln EUR daugiau. Tarp didžiausių pagal skiriamą finansavimą planuojamų įgyvendinti projektų esama nemažai kultūros infrastruktūros projektų regionuose. Iš jų paminėtini projektai: Šiauliuose bus įgyvendintas Šiaulių Aušros muziejaus Venclauskių namų pritaikymas daugiafunkcinėms muziejinėms veikloms, Mažeikių rajone Renavo dvaras bus pritaikytas viešojo turizmo reikmėms, Panevėžyje atnaujinta Juozo Miltinio dramos teatro įranga, o Telšiuose modernizuotas ir visuomenės poreikiams pritaikytas kultūros centras.
Didžiausia kultūros biudžeto naujovė – Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinė programa, kuri užtikrins, kad valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos turės atskirą finansavimą veiklai ir nebepretenduos į Lietuvos kultūros tarybos lėšas. Tikimasi, kad naujoji programa suteiks valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms galimybę efektyviau planuotis savo veiklą, o Lietuvos kultūros taryboje likusios lėšos atvers daugiau galimybių įgyvendinti nevyriausybinio sektoriaus bei regionuose veikiančių organizacijų projektus. Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinei programai kitų metų biudžete numatyta 3 mln EUR.
Dar viena kitų metų naujovė – kultūros pasas, kuris suteiks Lietuvos moksleiviams galimybę nemokamai gauti kultūros ir meno įstaigų paslaugų, taip skatinant juos dalyvauti kultūriniame gyvenime ir ugdant aktyvius kultūros vartotojus. 2018 m. dalis Lietuvos moksleivių išbandys pilotinę kultūros paso versiją, kurią kartu bendradarbiaudamos įgyvendins Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijos.
2018 m. Valstybės biudžete taip pat numatyta 500 000 EUR kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialui Lukiškių aikštėje Vilniuje, atskiras finansavimas Valstybės atkūrimo šimtmečio renginiams (Dainų šventei, dalyvavimui Londono knygų mugėje ir kt.), didės kino filmų gamybos ir platinimo finansavimas. Dalis finansavimo šioms iniciatyvoms suplanuotas perskirsčius valstybės investicijų programos lėšas, o likusioji dalis yra papildomos lėšos.
„Kiti metai yra ypatingi Lietuvai. Minėsime Valstybės atkūrimo šimtmetį ir turėsime nemažai iniciatyvų, susijusių su šia švente. Džiaugiuosi, kad kartu su Premjeru ir Finansų ministerija pavyko rasti galimybių ne tik tokioms naujoms svarbioms iniciatyvoms Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinė programa ir kultūros pasas, bet ir Valstybės atkūrimo šimtmečio programai bei Lukiškių aikštės memorialui, kurio laukta tiek metų“, teigė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Patvirtinus 2018 m. Valstybės biudžetą Vyriausybėje, jis bus teikiamas svarstyti Seime.
Kultūros ministerijos informacija
