Palyginti su apklaustais vyrais, ministerijose dirbančių moterų karjeros galimybės yra blogesnės, jos jaučiasi vertinamos prasčiau, gauna vidutiniškai mažesnius atlyginimus, daugiau jų susiduria su priekabiavimu. Tai paaiškėjo atlikus pilotinį „Lyčių lygybės liniuotės“ tyrimą, kurio metu buvo apklausta 820 darbuotojų iš dešimties ministerijų.
Įvertinus apklausos rezultatus, buvo nustatytas kiekvienos ministerijos „Lyčių lygybės liniuotės“ rodiklis. Tyrimas atskleidė, kad geriausiai lyčių lygybės požiūriu sekasi Susisiekimo ministerijai (6,8 balai), blogiausiai – Sveikatos apsaugos ministerijai (5,9 balai, kai 10 lygu visiška lygybė).
Nors sudalyvauti apklausoje buvo kviestos visos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerija bei Ūkio ministerija į kvietimą neatsiliepė, o Krašto apsaugos ministerija negalėjo dalyvauti dėl techninių aplinkybių. Užsienio reikalų ministerijos rezultatai neskelbiami dėl įstaigos pobūdžio.
Ministerijų lyčių lygybės padėtis buvo vertinama 8 srityse. Sunkiausiai ministerijoms sekasi įgyvendinti lyčių lygybę ir lygias galimybes darbo sąlygų srityje: įstaigose vis dar trūksta darbo lankstumo, šeimos ir karjeros derinimo galimybių, darbuotojams-tėvams palankios darbo aplinkos.
Ministerijose lyčių lygybės mažai ir organizacijos vertybių srityje: neretai įstaigos dokumentuose nėra įtraukti lyčių lygybės ar lygių galimybių principai, nėra diegiamos lygių galimybių politikos priemonės, nors šią pareigą numato Lygių galimybių įstatymas. Tik 12 proc. apklaustų darbuotojų teigia kada nors dalyvavę įstaigos organizuotuose ar finansuotuose mokymuose apie lyčių lygybę ir/ar lygias galimybes (12 proc. moterų ir 13 proc. vyrų).
Į klausimą, ar lyčių lygybės bei lygių galimybių principas yra vienas iš jūsų įstaigos vertybių, neigiamai atsakė 31 proc. apklaustų moterų ir 17 proc. apklaustų vyrų. O paklausti, ar sutiktų su teiginiu, kad įstaigoje turėtų būti skiriama daugiau dėmesio lygioms galimybėms, teigiamai atsakė 77 proc. moterų ir tik pusė (57 proc.) vyrų. Tam nepritarė net 43 proc. vyrų.
Anot apklausą atlikusio „Kurk Lietuvai“ projektų vadovo Donato Paulausko, ministerijoms blogiausiai sekasi įgyvendinti lyčių lygybę darbo sąlygų ir vertybių požiūriu iš dalies ir dėl to, kad ministerijos yra viešojo sektoriaus įstaigos.
„Įprastai manoma, kad viešajame sektoriuje yra daugiau kontrolės ir objektyvumo vertinant darbuotojus, tad ir lyčių lygybės turėtų būti daugiau negu privačiame sektoriuje. Tačiau neįvertiname vieno aspekto: viešajame sektoriuje lyčių lygybei gali pakišti koją lėtai vykstantys instituciniai ir vertybiniai pokyčiai.
Panašu, kad ministerijos jau gerokai vėluoja įtvirtinti lygias galimybes praktikoje, pavyzdžiui, užtikrinant lanksčias darbo formas, kurios leistų derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus. O vertybine prasme vis dar trūksta edukacijos, švietimo, sąmoningumo kėlimo lygių galimybių klausimais. Tuo pačiu labai svarbu, kad ir pati institucija rodytų pavyzdį savo darbuotojams – pasiryžtų aiškiai ir tvirtai įsipareigoti saugoti šias vertybes“, – teigia „Lyčių lygybės liniuotės“ autorius D. Paulauskas.
Geriausiai ministerijoms sekėsi organizacijos įvaizdžio, profesinio tobulinimosi ir organizacinės kultūros srityse, vidutiniškai – karjeros pertrūkių ir sugrįžimo į darbą, įsidarbinimo ir paaukštinimo procesų, atlyginimo ir vertinimo srityse.
Pagal pačių apklaustųjų pateiktus mėnesinių atlyginimų dydžius („į rankas“, po priedų ir priemokų) buvo nustatytas 14,22 proc. moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis, viršijantis Lietuvos vidurkį – 13,4 proc. Ketvirtadalis apklaustų moterų (26 proc.) teigė pastebinčios, kad lyties kriterijus jų įstaigoje daro įtaką atlyginimų dydžiui. Tuo tarpu vyrai šios problemos neįžvelgia – atlyginimų pagal lytį skirtumus mato tik 6 proc. apklaustų vyrų.
Ministerijų darbuotojos savo karjeros galimybes vertina blogiau negu jų kolegos vyrai. Nors moterų visose apklaustose ministerijose dirba didesnė dalis negu vyrų, realias galimybes kilti karjeros laiptais mato tik 43 proc. moterų, vyrų – 52 proc.
Apklaustos moterys dažniau negu vyrai susiduria su priekabiavimu iš kolegų, klientų bei darbdavių. Konkrečiai seksualinį priekabiavimą teigė patyrusi 21 moteris ir 4 vyrai. Tuo tarpu trečdalis apklausoje dalyvavusių moterų (31 proc.) ir panašus procentas vyrų (29 proc.) teigė savo darbovietėje susidūrę ir su nemaloniais kolegų juokeliais, anekdotais apie kurią nors lytį. Gerokai daugiau moterų negu vyrų teigė, kad darbovietėje joms yra tekę dirbti orumą žeidžiančius, ne pagal pareigas ir kvalifikaciją paskirtus darbus (pvz., sutvarkyti patalpas, suplauti indus ir pan.). Tą tvirtino 17 proc. moterų ir 5 proc. vyrų.
„Lyčių lygybės liniuotės“ įrankis buvo sukurtas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, „Kurk Lietuvai“ programos rėmuose. Nors tyrimas nėra reprezentatyvus, jis nurodo pagrindines lyčių lygybės tendencijas ministerijose. Nuo spalio mėn. šis įrankis taps atviras ir verslo sektoriaus įmonėms. Jis palengvins naujų Darbo kodekso nuostatų įgyvendinimą, kurios įpareigoja 50 ir daugiau darbuotojų turinčius darbdavius diegti lygių galimybių politikos priemones savo įstaigoje.
LPSK informacija
