Pirmieji rudens mėnesiai tampa nauju išbandymu vairuotojams – trumpėja dienos, tad dažniau tenka važiuoti naktį ar prieblandoje. Tai padidina tikimybę susidurti su į kelią išėjusiais žvėrimis. Šį rudenį jau įvyko pirmosios avarijos, kai automobiliams susidūrus su stambiaisiais laukiniais gyvūnais nepataisomai sugadinta technika, lengvai sužaloti žmonės. Kodėl nemažėja tokių autoįvykių, kodėl keliuose patiriama materialinių netekčių ir sunaikinami gyvūnai?
Avarijas susidūrus su žvėrimis patyrę vairuotojai ir automobilių savininkai norėtų, kad tokios situacijos nepasikartotų ir siūlo pačių įvairiausių priemonių: sudaryti gyvūnų migracijų žemėlapius, nubraižyti jų „takus“ ir net pateikti grafiką, kada žvėrys vaikšto per kelius. Suprantama, tokie norai neturi nieko bendro su realybe bei galimybėmis. Pirmiausia, Lietuvoje gyvenantys žvėrys nemigruoja. Žiemojimui naujas vietas renkasi briedžiai, kiekvieną rudenį į rujos vietas renkasi taurieji elniai, o į maitintis kiekvieną vakarą toli keliauja šernai, stirnos ir kiti žvėrys. Jeigu jų maitinimosi vietos yra kitapus kelių, juos žvėrys pereina vakare ir rytą, grįždami iš jų. Žinoti, kur jie eis, beveik neįmanoma, bent jau to negali žinoti vairuotojai.
Lietuvoje į žmonių ir transporto saugumą investuota labai daug lėšų, prie svarbiausių magistralių įrengtos tvoros, pavojingiausiose vietose pastatyti įspėjamieji ženklai. Daryti bandymai įdiegti vadinamuosius „elnių švilpukus“ – įrenginius, kurie važiuojant automobiliui skleidžia tik žvėrims girdimą signalą. Tiesa, kol kas ši priemonė pastebimų rezultatų nedavė.
Vienintelės saugos priemonės – besąlygiškas apie gyvūnus keliuose perspėjančių ženklų paisymas, saugus greitis tamsiuoju paros metu. Ne visi žvėrys, sustoję prie kelio, žiūri „tiesiai“, todėl jų akys gali neatspindėti automobilio šviesos spindulio. Žvėrių kailis rudenį tampa ne tik šiltu, bet ir pilkšvu, tad net apšviestas neišsiskiria iš aplinkos. Pastebėti prie pat kelio stovintį briedį ar šerną iš toli neįmanoma, o dideliu greičiu važiuojančią mašiną sustabdyti staiga ant kelio išėjus žvėriui būna sudėtinga ar neįmanoma.
Už susidūrimuose su transportu žuvusius žvėris nėra skiriamos administracinės atsakomybės nuobaudos ir nereikia atlyginti gamtai padarytos žalos. Tačiau ir automobiliui padarytą žalą atlyginti tegali draudikai.
Bet kuriuo atveju, automobiliui susidūrus su į kelią išėjusiu žvėrimi ir patyrus autoįvykį, būtina skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Jei žvėrys sužeisti ir gali būti gydomi, jais pasirūpins gyvūnų globėjai, visais kitais atvejais šią problemą išspręs medžiotojų, kurių medžioklės plote įvyko susidūrimas, klubai ar būreliai.
Aplinkos ministerijos informacija
