Šiais, Piliakalnių metais, Aukštadvario bendruomenė vėl laimėjo LR žemės ūkio ministerijos projektą ir tęsė tradicinę šeimų šventę „Gyvenimas kaip sodas“.
Idėją tokiam projektui mes parsivežėme iš Vokietijos Barbės miesto partnerių ir ją tęsiame. Juk mūsų gyvenimas kupinas atradimų, gėrio, grožio ir vilties. Jis kasdien kuriamas, klijuojamas, audžiamas, siuvamas ir lopomas meilės siūlais. Iš meilės glėbio ištrūkti neįmanoma, nes apie ją sukasi visų mūsų gyvenimai, kur jie bebūtų: Tėvynėje ar svetur, gimtajame Aukštadvaryje, darbo kolektyve, versle ar šeimoje. Juk gyvenimas kaip sodas. Žydintis pavasarį ar rudenį gausiai derlių brandinantis sodas.
Saulėtą liepos 28 dienos popietę pradėjome šeimų šventę. Pirmoji šventės dalis buvo skirta vaikučiams ir jų tėveliams. Tai buvo pažintinis kelias, kurį, pažymint Piliakalnių metus, pradėjome nuo Aukštadvario piliakalnio. Aukštadvario regioninio parko vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė ir jos mokinė Ieva Baškevičiūtė supažindino su piliakalnio istorija, jo praeitimi, dainavo dainą apie kunigaikštį Kęstutį. Mes didžiuojamės, kad Aukštadvaryje kunigaikščio Kęstučio kariuomenei buvo kasmet išauginama po 380–400 žirgų. Aukštadvaris ir jo pilis, kuri tuo metu buvo vadinama Navinpilis, o gyvenvietė Navininkais, saugojo Trakus ir Vilnių. Tai buvo tikra gynybinė siena priešams iš vakarų atremti.
Vedimi Aukštadvario seniūnaičio Edvardo Makšecko, toliau ėjome užrištomis akimis per Verknės upę ir naujai rekonstruotą Meilės tiltą. Prie tilto mus pasitiko senjorės Ona Julija Verseckienė ir Gražina Ragulienė. Jos papasakojo, kad, norint praeiti per meilės tiltą, reikia visuomet svajoti tik apie mylimus žmones. Buvo labai smagu klausytis senjorių pasakojimo, atspėti mįsles ir tik po to užrištomis akimis, svajojant apie meilę, eiti per šį naują, gražų tiltą.
Pakeliui priėjome Aukštadvario dvaro rūmus. Čia mus pasitiko „dvarininkė“ – senjorė Nijolė Šeškuvienė ir „dvaro ekonomė“ Vlada Zabarauskienė, kuri augo ir daugelį metų gyveno šiame dvare, o jos tėveliai dirbo pas dvarininką Vladą Mongirdą. Buvo labai įdomu klausyti senjorių – gyvosios mūsų istorijos pasakojimo.
Prie Aukštadvario bendruomenės namų eisenos dalyvius su skaniai iškeptu naminiu pyragu pasitiko seniūnė Jadvyga Dzencevičienė ir bendruomenės pirmininko pavaduotoja Veronika Pilipavičienė. Labai džiaugėmės, kad į šventę sugužėjo tiek daug puikių Aukštadvario vaikų ir jų tėvelių. Bendruomenės kiemas tiesiog mirgėjo, o vaikai spindėjo iš džiaugsmo, šokinėdami ant batutų, lenktyniaudami dviratukais, jodinėdami ūkininkų Sigitos ir Edmundo Malijauskų poniais. Varžybų nugalėtojai buvo apdovanoti diplomais ir projekto lėšomis pagamintais puodeliais.
Saulėtą liepos 30 dienos sekmadienį tęsėme Aukštadvario bendruomenės projektą. Šv. Mišias už Aukštadvario seniūnijos šeimų santarvę ir gerovę aukojo monsinjoras Vytautas Kazimieras Sudavičius. Atnašas prie altoriaus nešė pavyzdinės Aukštadvario šeimos – Viktorija ir Aurimas Jakimavičiai, Renata ir Marijonas Mackevičiai, Ingrida ir Vytautas Dzencevičiai, Janė Morkūnienė su savo anūkėmis, Oksana ir Darius Monginai, Elenutė ir Algis Ramaneckai, Daiva ir Marius Sakaliai su savo atžalomis.
Po šv. Mišių Aukštadvario žemės ūkio mokyklos aktų salėje vyko kapelų ir vokalinių ansamblių koncertas. Koncerto pradžioje į salę buvo įneštos Aukštadvario miestelio herbinė ir Lietuvos Respublikos ministerijos dovanota vėliava bei diplomas, kuris patvirtina, kad Aukštadvaris yra pripažintas 2018 metų mažų miestelių kultūros sostine. Džiaugiamės šiuo garbingu apdovanojimu. Tai mus įpareigoja dar labiau sutelkti visų įstaigų ir bendruomenės jėgas, nuolat kurti gėrį ir grožį, saugoti mūsų tėvų ir senelių tradicijas. Esame miestelis, kurį nuolat stebi visa Lietuva.
Šventės koncertinę dalį vedė šaunūs aukštadvariečiai – Eglė Verseckaitė ir Marius Mikalauskas. Baigiamajame šventės koncerte dalyvavo Semeliškių vokalinis ansamblis „Svaja“ (vadovė Gražina Barzdaitienė), Tiltų liaudiškos muzikos kapela (vadovė Vaiva Neteckienė), Onuškio kaimo kapela (vadovė Gražina Kulbickienė) bei nuotaikingoji kapela „Ratilai“ (vadovas Darius Mockevičius). Visi kolektyvai buvo tokie smagūs, keitė vienas kitą, o mes jautėmės tarytum TV laidoje „Duokim garo“. Projekto lėšomis visiems kolektyvams buvo įteikti mediniai suvenyrai – ąžuolinės bačkutės ir Aukštadvario kraštą garsinantys pyragai – šimtalapiai.
Ačiū visiems dalyvavusiems šiame mums visiems nepaprastai svarbiame bendruomenės projekte. Juk stipri šeima – stipri bendruomenė.
Ačiū muzikantams, dainininkams, žiūrovams, mūsų šaunioms daugiavaikėms šeimoms ir visiems projekto dalyviams. Iki pasimatymo 2018 metų projekte „Gyvenimas kaip sodas“.
Jadvyga Dzencevičienė
Aukštadvario seniūnė
Šventės „Gyvenimas kaip sodas“ dalyviai klausėsi įdomių pasakojimų ant Aukštadvario piliakalnio. J. Dzencevičienės nuotr.
