Ačiū, kad atsidarėte straipsnį. Šiandien pabandysime jums atsakyti į visus nepatogius klausimus, kurių atsakymai nuo jūsų slepiami: kiek iš tikrųjų uždirba influenceriai, kaip „Fantazijos.lt“ žaidžia su Gintauto situacija, ar „Pietinia Kronikos“ pretenduoja į „Oskarą“ ir kodėl socialiniuose tinkluose jums nuolat meluojama.
Intriguoja? „Social Media Day“ konferencija – jau spalio 16 d. Vilniuje ir jūsų įrenginiuose.
Tiesa, kurią slepia (dėl mūsų gerovės)
Ar svarbiau būti informuotam, ar išlikti ramiam? Į šį klausimą vienareikšmiškai atsakyti neįmanoma, ypač kai kalbame apie valstybės gynybą ir saugumą. Krašto apsaugos ministerijos skaitmeninės komunikacijos skyriaus vedėjas Martynas Bendikas teigia, kad dalis informacijos sąmoningai neviešinama: „Kai kurios detalės lieka neviešos, nes nuo jų priklauso žmonių ir valstybės saugumas. Visa kita visada pateikiama atvirai ir sąžiningai“.
Paklaustas, ar toks „melas“ visada pateisinamas, M. Bendikas pabrėžia, kad atvirumas mažina nežinomybę ir padeda suvaldyti paniką: „Paniką dažniausiai kelia nežinomybė. Kai žmonės mato, kad su jais kalbama atvirai, jie išlieka ramūs net girdėdami sudėtingas žinias“. Vis dėlto, kur ta plona linija tarp atsakingo informacijos slėpimo ir manipuliacijos?
Dirbtinis intelektas perims mūsų darbą: ne AR, o KADA?
Skaudi tiesa: gyvename visuomenėje, kurioje darbo vietas sparčiai naikina dirbtinis intelektas (DI). Anot audiovizualinio DI turinio kūrėjo Tomo Sakro, tik laiko klausimas, kada jūsų darbas bus pakeistas: „Mes gyvename pereinamuoju laikotarpiu, kurį ateityje matysime kaip esminį lūžį – darbo transformacijos etapą. Klausimas ne „ar“ DI perims darbus, o „kuriuos ir kada“. Ir paradoksalu, bet sunku sugalvoti profesiją, kurios DI teoriškai negalėtų pakeisti.“
Ši nauja realybė paliečia beveik visas profesijas, tačiau T. Sakro įspėja apie dar didesnę riziką – aklą pasitikėjimą DI ir mūsų pačių priklausomybę nuo patogumo. „Priklausomybė kyla ne pačiam dirbtiniam intelektui, o patogumui, kurį jis suteikia. Mes, žmonės, natūraliai linkę rinktis trumpesnį kelią, todėl vis dažniau atiduodame sprendimus DI, siekdami sutaupyti laiko ir pastangų. <…> Tai tarsi nauja melo forma, tik šįkart jį kuria ne žmogus, o mašina“, – teigia jis.
Ar Oskarą atsiimsime su treningais?
Filmui „Pietinia Kronikos“, kaip ir kitiems lietuviškiems filmams, kelias iki „Oskaro“ yra sudėtingas ir neapibrėžtas. Nors visi nori tikėti stebuklu, filmo kūrėjai supranta, kad vien tik tikėjimo nepakanka. Pagrindinė filmo sėkmės paslaptis, pasak „ACME FILM“ filmų rinkodaros projektų vadovės Eglės Gasparaitytės ir „Mata Hari“ viešųjų ryšių specialistės Ritos Stanelytės, slypi ne socialinėje medijoje, kuriai buvo skirta vos 13 tūkst. eurų, o visų reklamos kanalų bendrame darbe: „Tai ir buvo didžioji filmo reklaminės kampanijos sėkmė – kartu veikė labai daug kanalų ir jie visi nešė vieningą žinutę“.
Kita vertus, pati kino bendruomenė, kaip teigia moterys, šiuo metu labiausiai laukia ne „Oskarų“, o politinių pokyčių: „Iš esmės viskas įmanoma, svarbu tikėti. Bet labiau kino ir visa kultūros bendruomenė dabar laukia, kada „Nemuno aušra“ bus patraukta nuo Kultūros ministerijos. Nuo to priklauso visos kultūros, o ir Lietuvos ateitis“.
Iš dangaus byrantys pinigai turi savo kainą
Socialinės medijos dažnai piešia turinio kūrėjus kaip lengvabūdžius, nuolat besimėgaujančius prabanga ir dovanomis, tačiau tikroji šio pasaulio kaina dažnai lieka už kadro. Vienas populiariausių Lietuvos turinio kūrėjų Edvinas Krupinskas atskleidžia, kad už virusinių įrašų ir honorarų slepiasi nuolatinė įtampa ir emocinis išsekimas. Nors iš šalies atrodo, kad pinigai „byra iš dangaus“, kūrėjas pripažįsta, kad jų pajamos priklauso nuo nuolat besikeičiančių algoritmų, užsakovų nuotaikų ir net asmeninio gyvenimo detalių. „Asmeninė išvaizda, nuotaika, net privatūs santykiai gali turėti įtakos auditorijos reakcijai ir užsakovų, kurie galbūt ateityje norės užsisakyti reklamą, požiūriui“, – sako jis.
Turinio kūrėjai, priversti nuolat balansuoti tarp poreikio būti autentiškiems ir komercinių interesų, pasak turinio kūrėjos Linos Talžūnaitės, gyvena nuolatinio dėmesio centre, o darbe laisvų valandų jau seniai nėra regėję – mintys apie turinį lydi visur: „Visur, kur eini, matai turinį ar idėją, kurią galėtum nufilmuoti, ir tuomet galvoji, ar čia visgi tavo laisvas laikas, ar turi imti ir filmuoti“. Tad galiausiai iškyla klausimas: ar verta aukoti ramybę, asmeninę erdvę ir laisvas minutes mainais už tūkstančius sekėjų ir finansinę laisvę?
Dabar jau žinote, kiek tiesos slypi už kadro. Tad klausimas jums lieka tik vienas: ar esate pasirengę išgirsti ją visą iš pirmų lūpų? Jei atsakymas yra „taip“, susitinkame jau spalio 16 d. „Social Media Day“ konferencijoje, kurioje pranešimus skaitys ne tik jau minėti ekspertai, bet ir ilgas sąrašas kitų savo srities profesionalų.