Jau nuo birželio 1-osios prasideda pagrindinis priėmimo etapas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Norintys studijuoti galės teikti prašymus per LAMA BPO informacinę sistemą. „Tai svarbus etapas kiekvieno jaunuolio gyvenime, tačiau klaidos čia – dažnos pakeleivės“, – teigia Vilniaus kolegijos (VIKO) studentų priėmimo koordinatorė Paulina Lipinskaitė. Tad kas gi dažniausiai pakiša koją abiturientams renkantis studijų programą?
1 klaida: sprendimą priima paskutinę minutę.
Studijų krypties ar konkrečios aukštosios mokyklos pasirinkimas yra vienas svarbiausių žingsnių baigus mokyklą. Tačiau nemaža dalis abiturientų šį sprendimą atideda iki paskutinės minutės – tai neretai lemia skubotus, neapgalvotus pasirinkimus, kurie vėliau gali sukelti nusivylimą ar net studijų nutraukimą.
Anot specialistės, rinktis studijas paskutinę minutę – rimta klaida, dažnai kylanti dėl informacijos trūkumo arba nuolatinio atidėliojimo pateikti prašymą studijuoti.
„Skubant nelieka laiko įsigilinti į programų turinį, palyginti galimybių skirtingose mokyklose ar suprasti, kurios studijos iš tiesų atitinka asmeninius interesus ir stipriąsias puses. O norint priimti sąmoningą, gerai pagrįstą sprendimą, domėtis studijų galimybėmis reikėtų pradėti bent 1–2 metus prieš baigiant mokyklą. Tai leidžia ne tik pasirinkti tinkamiausią kryptį, bet ir geriau pasiruošti egzaminams, suplanuoti, kokius dalykus mokytis, kad jie turėtų didžiausią įtaką konkursiniam balui bei būtų naudingi pačių studijų metu“, – sako P. Lipinskaitė.
2 klaida: vadovaujasi tik programos pavadinimu.
Studijų programos pavadinimas dažnai skamba patraukliai, tačiau tai dar nereiškia, kad jos turinys atitiks jaunuolio lūkesčius ar interesus. Todėl, pasak Anželikos Slimanavičienės, VIKO studentų priėmimo organizavimo vadovės, pasikliauti vien pavadinimu – nevalia. Mat skirtingose aukštosiose mokyklose tos pačios krypties programos gali gerokai skirtis: vienur labiau orientuotos į praktiką, kitur – į teorinius dalykus, technologijas ar mokslo ir meno taikomuosius tyrimus.
„Prieš priimant sprendimą svarbu kuo išsamiau susipažinti su studijų programos turiniu – peržiūrėti dėstomus dalykus, praktikos galimybes, dėstytojų kompetencijas, projektinę veiklą. Ši informacija dažniausiai skelbiama aukštųjų mokyklų internetinėse svetainėse ar socialiniuose tinkluose. Be to, visuomet galima tiesiogiai pasikalbėti su studijų programos koordinatoriais ar studentų atstovybių nariais“, – pataria A. Slimanavičienė.
3 klaida: neatsižvelgia į praktikos ir darbo galimybes.
Renkantis studijų programą, neretai per mažai dėmesio skiriama tam, kas laukia po studijų – tiek studijų metu siūlomai praktikai, tiek realioms įsidarbinimo galimybėms.
„Norint įgyti kuo daugiau praktinės patirties, būtina pasidomėti, ar aukštoji mokykla siūlo praktikas realiomis darbo sąlygomis, kaip jos organizuojamos ir kokios įmonės priima studentus. Taip pat verta įvertinti papildomas galimybes, pavyzdžiui, tokias programas kaip „Esamus+“, – sako P. Lipinskaitė.
Slimanavičienė priduria, kad dažna klaida – nepasidomėti, ką absolventai veikia baigę tam tikras studijas.
„Stojantieji dažnai nežino, kokioje srityje galės dirbti, kokie reikalavimai keliami specialistui ar kokio atlygio galima tikėtis. Neturint šios informacijos, priimamas sprendimas tampa rizikingas ir gali neatitikti nei karjeros lūkesčių, nei darbo rinkos realybės. Todėl renkantis studijas svarbu domėtis plačiau – kokios yra ateities karjeros perspektyvos, kokių specialistų reikės po kelerių metų ir kaip konkreti programa tam paruošia“, – teigia VIKO studentų priėmimo organizavimo vadovė.
4 klaida: remiasi draugų patarimais, o ne asmeniniais norais.
Renkantis studijų programą, nemažai jaunų žmonių pasiduoda aplinkos spaudimui – draugų pasirinkimams, tėvų lūkesčiams ar visuomenės nuomonei. Tokiu atveju neretai pamirštami asmeniniai pomėgiai, gebėjimai ir stiprybės.
„Tiesiausias kelias atrasti sau tinkamiausią studijų programą – įsiklausyti į save ir užduoti klausimus – ką veikiu laisvalaikiu? Kokie dalykai mane įkvepia? Kurioje srityje jaučiuosi stiprus (-i)? Šie klausimai turėtų būti keliami renkantis studijų kryptį“, – aiškina P. Lipinskaitė.
Specialistė priduria, kad svarbu vadovautis ne tuo, kas populiaru ar ką renkasi draugai, o tuo, kas atitinka jaunuolio vidinius interesus: „Tik toks pasirinkimas padės siekti rezultatų ir jaustis savo vietoje tiek studijų metu, tiek būsimoje karjeroje.“
5 klaida: renkasi „kur paprasčiau įstoti“.
Dar viena dažna klaida – rinktis studijų kryptį ne pagal savo pomėgius, gebėjimus ar tikslus, o tik todėl, kad ten lengviau įstoti.
Anot A. Slimanavičienės, toks sprendimas dažnai būna paremtas baime likti nepriimtam, tačiau tai gali lemti motyvacijos stoką, nusivylimą studijomis ar net poreikį keisti programą po pirmųjų kursų.
„Stojantieji pirmiausia turėtų įvertinti, kokių žinių ir įgūdžių suteiks pasirinkta programa, kiek ji atitinka jų ateities planus, kokia jos kokybė ir ilgalaikė vertė darbo rinkoje. Orientacija į studijų turinį ir kokybę yra esminė, nes tai turi tiesioginę įtaką ne tik studijų motyvacijai, bet ir būsimos karjeros sėkmei“, – įžvalgomis dalijasi specialistė.
Ji taip pat pažymi, kad trumpalaikis lengvumas neturėtų užgožti ilgalaikio tikslo – rasti kryptį, kuri įkvepia, suteikia vertingų kompetencijų ir padeda kurti norimą profesinį kelią.