• Renginiai
  • Receptai
  • Laisvalaikis
  • Video
Penktadienis, 5 birželio 2026
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Vilniaus Kraštas
Reklama
  • Žinios
    • Vilnius
    • Trakai
    • Vilniaus rajonas
    • Elektrėnai
    • Šalčininkai
  • Renginiai
  • Kultūra
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Politika
  • Mokslas
  • Turizmas
  • Įdomu
  • ŽŪM
  • Žinios
    • Vilnius
    • Trakai
    • Vilniaus rajonas
    • Elektrėnai
    • Šalčininkai
  • Renginiai
  • Kultūra
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Politika
  • Mokslas
  • Turizmas
  • Įdomu
  • ŽŪM
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Vilniaus Kraštas
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Pradžia Aktualijos

Kur iš tikrųjų keliauja grąžintos prekės? Atsakymas gali šokiruoti

2025-01-07
Aktualijos, Gyvenimas
Laikas: 4 min skaitymo
Pirkiniai | Freepik

Pirkiniai | Freepik

Jei įsigyta prekė neatitinka jūsų lūkesčių ar tiesiog persigalvojote, grąžinimas, atrodo – natūralus sprendimas. Tyrimai rodo, kad net 7 iš 10 pirkėjų bent kartą yra grąžinę internetu įsigytą daiktą, o kas penktas atvirai pripažįsta užsakantis daugiau prekių, sąmoningai planuodamas dalį jų grąžinti. Visgi šis iš pirmo žvilgsnio nekaltas įprotis sukelia rimtų ekologinių pasekmių.

Dauguma grąžintų prekių niekada negrįžta į parduotuves – jos tiesiog išmetamos į sąvartynus ar sudeginamos. Kodėl taip nutinka? Ekspertai atskleidžia pagrindines priežastis ir siūlo atsakingus būdus, kaip elgtis su lūkesčių neatitikusiomis prekėmis, siekiant sumažinti jų poveikį aplinkai.

Problemos mastas šokiruoja

Kasmet į sąvartynus iškeliauja daugiau nei 2,2 milijardo kilogramų grąžintų prekių, kurios dažnai būna vos išpakuotos, o jei tai rūbai – tik kartą pasimatuoti. Tačiau problemos mastas dar didesnis, jei įvertinsime milijonus pakuočių, kuriose šios prekės keliauja pas pirkėjus ir grįžta atgal, bei anglies dioksido kiekį, išmetamą viso šio transportavimo metu. Skaičiuojama, kad vien tik transportuojant grąžintas prekes į atmosferą kiekvienais metais patenka 15 milijonų tonų CO₂. Tokį kiekį anglies dioksido kasmet išmeta 4-5 milijonai vidutinio dydžio lengvųjų automobilių.

Kasmet didėjant internetinės prekybos apimtims, sparčiai auga ir grąžinamų prekių kiekis. Tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvoje dažniausiai grąžinamos yra automobilių detalės, knygos, sodo ir daržo reikmenys, drabužiai, muzikos instrumentai bei aksesuarai.

Ypač sudėtinga situacija drabužių ir avalynės sektoriuje. Internetu apsiperkantys klientai dažnai jaučiasi tarsi lošdami loterijoje – sunku nuspėti, ar prekė atitiks lūkesčius. Dėl to kas penktas pirkėjas sąmoningai užsisako to paties produkto kelis dydžius ar skirtingas spalvas, žinodami, kad dalį prekių grąžins. Tuo tarpu ekspertai vis garsiau perspėja apie nematomą ekologinę krizę, kurią skatina auganti internetinė prekyba.

Atliekos | Freepik

Pigiau sunaikinti, o ne vėl parduoti

Skaičiuojama, kad tik apie 10 proc. grąžinamų prekių vėl atsiduria parduotuvių lentynose. Dalis jų parduodama nukainotų prekių pardavėjams, perdirbėjams arba atiduodama labdarai. Vis tik didžioji dalis grąžintų prekių – o tai milijardai kilogramų kasmet – keliauja į sąvartynus ar krosnis.

Prekybininkai teigia, kad grąžintų prekių transportavimas į sandėlius, o vėliau jų tikrinimas, pakavimas ir sandėliavimas reikalauja daug darbo bei papildomų lėšų. Kai kurias prekes, ypač mažesnės vertės, yra pigiau sunaikinti, nei vėl įtraukti į prekybą.

Nors grąžinti galima tik nenaudotas ir prekinės išvaizdos nepraradusias prekes, tačiau jos dažnai nėra tokios, kokios buvo parduotos. Prekės gali turėti pažeidimų, trūkti priedų ar originalios pakuotės. Tai dar labiau padidina kaštus, susijusius su jų pakartotiniu pardavimu.

Prekybininkai, kurie grąžintas prekes sunaikina, akcentuoja ir tai, kad tam tikros prekės yra sezoninės. Jos neva madingos ar aktualios labai trumpą laiką, todėl parduoti antrą kartą jas būna labai sudėtinga.

Yra naujų sprendimų

Ekspertai teigia, kad ilgainiui prekybininkai neišvengiamai turės peržiūrėti savo grąžinamų prekių politiką ir priimti sprendimus, kurie daro mažesnį poveikį aplinkai. Bent penktadaliu sumažinti grąžinamų prekių kiekį leistų tikslūs prekių aprašymai internete su dydžių lentelėmis, išmatavimais bei spalvos kodais. Prekybininkams taip pat siūloma klientams realiu laiku teikti pagalbą dar prieš įsigyjant produktą.

Prie reikšmingo atliekų mažinimo pokyčio prisidėtų ir užsakomų prekių kiekio ribojimas, pavyzdžiui, draudimas pirkti kelių to paties produkto variantų, kuomet skiriasi tik spalva ar dydis. Kai kurie pardavėjai jau dabar savo pirkėjams siūlo pasilikti netikusią prekę už mažesnę kainą arba paaukoti ją vietinei labdarai, tokiu būdu sustabdydami jų patekimą į sąvartynus.

Grąžinamų prekių problema rimčiau pradėta spręsti prieš 15 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ši šalis laikoma pasauline grąžinamų prekių rekordininke. Čia sukurtas vienas pažangiausių sprendimų – technologinė optimizavimo platforma „Optoro“, kuri naudoja dirbtinį intelektą, duomenų analizę ir logistikos valdymo sprendimus.

Platforma bendradarbiauja su išparduotuvių tinklais, internetinėmis platformomis, perpardavimo rinkomis, labdaros organizacijomis, kad grąžintos prekės rastų naujus savininkus už mažesnę kainą ir tuo pačiu keliautų trumpiausią įmanomą atstumą. „Optoro“ teigia, kad jos dėka galima sumažinti grąžinimų ir į sąvartynus patenkančių prekių kiekį dviem trečdaliais, o mažmenininkams gali pavykti iki 50 proc. kompensuoti nuostolius, patirtus už grąžintas prekes.

Rūbų mainai | Freepik

Išeitis – mainytuvės

Skaičiuojama, kad kai kuriose šalyse emociniai pirkiniai sudaro 30-40 proc. visų pirkinių. Dažniausiai prekės, kurios buvo įsigytos nuotaikai pagerinti ar stresui sumažinti, vėliau būna grąžinamos pardavėjams. Psichologai pataria priėmus spontanišką sprendimą kažką nusipirkti, suteikti sau laiko ir kelias valandas ar dieną pagalvoti, ar šio daikto tikrai reikia. Dažnai per šį laiką emocijos nurimsta, ir pirkimas gali atrodyti mažiau patrauklus.

Kai įsigyta prekė neatitinka lūkesčių, prieš grąžinant ją pardavėjui, ekspertai siūlo pagalvoti apie alternatyvas, kurios suteiktų daiktui antrą šansą. Jei įsigytas drabužis yra kiek per didelis, galbūt siuvėja jį gali susiaurinti?

Dauguma drabužių, elektronikos įrenginių, baldų ir kitų daiktų gali būti perduodami kitiems, kurie jais džiaugsis. Taip ne tik mažinate atliekų kiekį, bet ir prisidedate prie bendruomenės gerovės. Perparduoti galima pasinaudojant socialinių tinklų „Facebook“, „Vinted“, „Skelbiu.lt“, „Sena.lt“ ir kitomis platformomis.

Visame pasaulyje populiarėja draugų mainytuvės. Jei daiktai ir čia neranda sau naujųjų šeimininkų, visuomet yra galimybė juos paaukoti įvairioms labdaros organizacijoms, dirbančioms su seneliais, globojamais vaikais, neįgaliaisiais ar gaunančiais itin mažas pajamas. Taip pat vertinga žinoti, kad socialiniuose tinkluose yra sukurta daugybė specializuotų grupių, kurių nariams galima pasiūlyti savo atiduodamus daiktus. Čia galima rasti pačių įvairiausių grupių – nuo statybinių medžiagų, knygų iki vaikiškų daiktų atiduotuvių.

Kai kurie psichologai pataria nebepageidaujamą prekę tiesiog padėti namie matomoje vietoje. Tokiu būdu ji nuolat primintų apie atsakingo vartojimo svarbą ir skatintų kitą kartą atidžiau priimti sprendimus.

Pranešimą bendradarbiaujant su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba parengė Vartotojų aljansas.

Žymos: AplinkosaugaAtliekos
DalintisSiųstiSiųsti

Naujienos iš interneto


TAIP PAT SKAITYKITE

Žinios

Savanorių prospekte ištraukta kortelė: vagis išsigrynino 7,5 tūkst. eurų
Trakų rajonas – tarp lyderių pagal išduotus statybos leidimus: rajonas auga
Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla – profesinis mokymas su tarptautinėmis galimybėmis
Gražūs kenkėjai: Vilniaus rajonas kviečia skinti lubinus

Politika

STT įžvelgia grėsmes konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas reguliavime
Žmogaus teisių komitetas svarstys, ar skirti mamadienius vaikų iki 14 metų tėvams
Vilniaus rajonas gerina sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą
Dėl trikdžių „Rinkėjo puslapyje“ LVAT pratęsė piliečių referendumo iniciatyvos įgyvendinimo terminą

Kultūra

Trakų atstovė – tarp „Dainų dainelės“ laureatų: iš 1700 atrinkti tik 36
Nemenčinės miesto šventėje – dvi dienos sporto, kultūros ir muzikos
Iškilminga diena Vilniaus rajone: Šumskas pristatė savo herbą ir vėliavą
Mažvydiečių susitikimas Vilniuje – mokytojų bendrystės, kultūros ir švietimo dialogas

Sportas

„Aukso amžius: I. Sargiūnas – apie daugiau nei komandą „Rytą“, ilgus plaukus, Euroviziją ir pomėgį dalyvauti protmūšiuose
Padelis, krepšinis, bėgimas ar dviračiai: kuri sporto šaka atneša daugiausiai traumų?
Valdas Ivanauskas: „Pakeitimai turi būti, jeigu nori, kad „Žalgiris“ būtų savo vietoje“
Vilniaus „Žalgiriui“ pavyko palaužti kauniečius

Populiariausi

Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos bibliotekoje pristatyta Danutės Kasiulevičienės knyga „Rueda“

Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos bibliotekoje pristatyta Danutės Kasiulevičienės knyga „Rueda“

Meras susitiko su Vokietijos brigados Lietuvoje atstovais

Meras susitiko su Vokietijos brigados Lietuvoje atstovais

Vilniaus rajone gyventojai kenčia nuo šiukšlių ir smarvės: daromi patikrinimai

Gera žinia vilniečiams

Oranžiniai maišeliai Vilniuje: kur atsiimti 2026 metais?

Oranžiniai maišeliai Vilniuje: kur atsiimti 2026 metais?

Oranžinių maišelių dalijimas tęsiasi ir lapkritį: atsiimti galima 15-oje Vilniaus „Lidl“ parduotuvių

Kur dalinami oranžiniai maišeliai Vilniaus rajone 2026 m.

Ritmo pulsas 2026 – kai muzika tampa bendryste

Ritmo pulsas 2026 – kai muzika tampa bendryste

Proneta
Mast.lt Mast.lt Mast.lt

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Anonsai
  • Aplinka
  • Apžvalgos
  • Astrologija / Prognozės
  • Elektrėnai
  • Finansai
  • Gamyba-Pramonė
  • Grožis
  • Gyvenimas
  • Įdomu
  • Istorija
  • Krašto apsauga
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Laisvalaikis
  • Lankytinos vietos
  • Lietuva
  • Lietuvos naujienos
  • Mokslas ir studijos
  • Naujienos
  • Nekilnojamasis turtas
  • Nelaimės
  • Orai
  • Padėka
  • Politika
  • Receptai
  • Religija
  • Renginiai
  • Renginiai Elektrėnuose
  • Renginiai Šalčininkuose
  • Renginiai Trakuose
  • Renginiai Vilniaus rajone
  • Renginiai Vilniuje
  • Rinkimai
  • Šalčininkai
  • Skelbimai/Pranešimai
  • Socialiniai reikalai
  • Socialiniai tinklai
  • Sportas
  • Statyba
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Trakai
  • Transportas
  • Turizmas
  • Užsienio naujienos
  • Verslas
  • Verslo gidas
  • Video
  • Vilniaus rajonas
  • Vilniaus rajonas
  • Vilnius
  • Žemės ūkio ministerijos naujienos
  • Žemės ūkis
  • Žiniasklaida
  • Žinios

Naujienos

Vilniuje pradeda veikti pirmieji „Paysera“ bankomatai

Savanorių prospekte ištraukta kortelė: vagis išsigrynino 7,5 tūkst. eurų

Trakų rajonas – tarp lyderių pagal išduotus statybos leidimus: rajonas auga

Trakų rajonas – tarp lyderių pagal išduotus statybos leidimus: rajonas auga

Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla – profesinis mokymas su tarptautinėmis galimybėmis

Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla – profesinis mokymas su tarptautinėmis galimybėmis

Vilniaus Kraštas

  • Reklama
  • Kontaktai
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Žinios
    • Vilnius
    • Vilniaus rajonas
    • Trakai
    • Šalčininkai
    • Elektrėnai
  • Kultūra
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Renginiai
    • Renginiai Vilniuje
    • Renginiai Trakuose
    • Renginiai Vilniaus rajone
    • Renginiai Elektrėnuose
    • Renginiai Šalčininkuose
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Mokslas ir studijos
  • Transportas
  • Verslas
  • Technologijos
  • Turizmas
  • Žemės ūkis

© 2022

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Žinios
    • Vilnius
    • Vilniaus rajonas
    • Trakai
    • Šalčininkai
    • Elektrėnai
  • Kultūra
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Renginiai
    • Renginiai Vilniuje
    • Renginiai Trakuose
    • Renginiai Vilniaus rajone
    • Renginiai Elektrėnuose
    • Renginiai Šalčininkuose
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Mokslas ir studijos
  • Transportas
  • Verslas
  • Technologijos
  • Turizmas
  • Žemės ūkis

© 2022