100 vienetų – tokį mikroplastiko dalelių kiekį 1 kubiniame Baltijos jūros vandens metre suskaičiuoja Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jau dešimtmetį jūros būklę stebintis Jūros tyrimų instituto specialistas Arūnas Balčiūnas teigia, kad didžiausia problema yra pačioje jūroje esančios plastiko atliekos – jų išvalymas yra itin sudėtingas ir brangus.
„Jūroje esančio plastiko fragmentai juos nurijusio organizmo viduje gali sukelti antrinę cheminę taršą – virškinimo metu iš dalelių išsiskiria medžiagos, kurios buvo naudojamos plastiko gamyboje. Šiuo metu pasaulyje vyksta sudėtingi ekotoksikologiniai tyrimai. Mokslininkai bando išsiaiškinti, kokia plastiko koncentracija vandenyje lemia aiškų požymį, kad plastiką įsisavina ne tik jūros organizmai, bet ir žmogus“, – sako A. Balčiūnas.
Plastiko atliekas atpažinti darosi vis sudėtingiau
Anot mokslininko, jūros švaros būklė yra vertinama pagal tai, kiek šiukšlių yra aptinkama 100 paplūdimio ruožo metrų. Nors specialistai dar diskutuoja, kiek vienetų šiukšlių tokioje atkarpoje atspindėtų gerą vandens telkinio būklę, tačiau šiuo metu visuotiniai sutarta tokiu rodikliu laikyti 20 vnt. 100 paplūdimio atkarpos metrų.
„Baltijos jūroje šis rodiklis yra vidutiniškai 100 vnt. Kiek geresnė situacija yra ties Kuršių Nerija – ten rodiklis yra apie 30–60 vnt., o prasčiausią būklę pastebime ties žemyniniu Klaipėdos–Palangos krantu – čia suskaičiuojame net 200–300 vnt. plastiko atliekų 100 paplūdimio ruožo metrų“, – sako A. Balčiūnas.
Jo teigimu, anksčiau krante dažniausiai būdavo randama konkreti plastiko atlieka, pavyzdžiui, plastikinis maišelis ar butelis. Dabar dažniausiai pavyksta aptikti tik suirusios plastiko atliekos fragmentą. Aiškiausiai identifikuojama atlieka yra cigaretės nuorūka, kuri yra priskiriama dirbtinėms polimerinėms medžiagoms.
Prie Baltijos jūros taršos prisidedame kiekvienas
A.Balčiūnas pastebi, kad Baltijos jūra ypatinga tuo, kad į ją patekusių atliekų likimas labai aiškus – jos nuskęsta jūros dugne arba išplaukia į krantą. Jo teigimu, būtent išmestų į krantą atliekų surinkimas – viena efektyviausių priemonių, prisidedanti prie jūros būklės gerinimo.
„Pastebime, kad aktyvus aplinkosauginis švietimas ir augantis žmonių sąmoningumas duoda rezultatų – tautiečiai surenka ne tik savo, bet ir kitų poilsiautojų paliktas atliekas, taip pat tvarkingiau valo nuotekas. Svarbu suprasti, kad ne tik pajūrio gyventojai yra atsakingi už Baltijos jūros būklę – neatsakingai elgdamiesi su atliekomis jūrą gali užteršti net ir gyvenantys Vilniuje. Juk ne vietoje numesta šiukšlė patenka į lietaus surinkimo sistemas, kuriose esantis vanduo subėga į upes. Užterštos upės įteka į jūrą ir taip prasideda nesibaigiantis ciklas“, – sako A. Balčiūnas.
Pamesti žvejybiniai tinklai – pavojus ir žmonėms
Mikroplastiko taršą sukeliantys žvejybiniai tinklai – viena didesnių Baltijos jūros problemų. Anot mokslininko, į pamestą tinklą įsipainioja ne tik žuvys, bet į pavojų gali patekti ir jūros dugną inspektuojantys narai.
„Nuskendusius laivus nuo pamestų tinklų vaduojantys narai atlieka dvigubą misiją. Pirmiausia, jie pašalina antrinės cheminės taršos šaltinį – didelis tinklas sutrupa į mažesnes mikroplastiko daleles, kurias iš vandens išvalyti yra tikrai sudėtinga. O jų neišvalius kenčia jūroje gyvenantys ir mintantys organizmai. Visų antra, nuo laivų pašalinus tinklus, atsiveria galimybės rekreacinės veiklos vykdymui, nes yra eliminuojama grėsmė į tinklą įsipainioti pačiam narui“, – teigia A. Balčiūnas.
Šią vasarą bendrovė „Neste Lietuva“ kartu su asociacija „Nardymo akademija“ tęsia Baltijos jūros valymą – liepos mėnesį iš jūros dugno buvo ištraukti 70 kg sveriantys žvejybiniai tinklai. „Išvien dėl švaresnės Baltijos!“ akcija „Neste“ degalinių tinkle vykdoma ir toliau – liepos ir rugpjūčio mėnesiais surinktos lėšos bus skiriamos tolesniems jūros dugno valymo darbams.
Beje, „Neste“ iniciatyva, kuria siekiama šviesti visuomenę Baltijos jūros taršos problematika ir prisidėti prie situacijos gerinimo, rengiama ne vien Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Jos metu, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, nuo kiekvieno kliento apmokėjimo, atsiskaitant už degalus mobiliąja programėle, „Neste“ skiria po 0,10 euro organizacijoms Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, užsiimančiomis Baltijos jūros ar jos pakrantės švarinimo darbais.
„Baltijos jūros būklė svarbi kiekvienam iš mūsų. Džiaugiamės tautiečių sąmoningumu ir siekiu prisidėti prie šios iniciatyvos – per liepos mėnesį trijose Baltijos šalyse buvo surinkta 24 620 Eur šiam kilniam tikslui. Ir toliau sieksime, kad Baltijos jūra būtų kuo švaresnė bei aktyviai kviesime gyventojus kartu įgyvendinti pokytį“, – sako „Neste Lietuva“ vadovė Julija Matisonė.
Balčiūnas tiki, jog Baltijos jūros taršą įmanoma suvaldyti. Jo teigimu, vis dažniau vykstančios jūros ir jos pakrančių valymo iniciatyvos padės surinkti didžiąsias atliekas ir taip bus pristabdyta mikroplastiko tarša.
