Finansinė pagalvė nenumatytiems gyvenimo atvejams ar santaupos didesniems pirkiniams reikalingos kiekvienai šeimai. Vieni žmonės tarsi be jokių pastangų moka spausti eurą prie euro, tuo tarpu kitų kišenėse pinigai neužsilaiko.
Psichologė-psichoterapeutė Eglė Adomavičiūtė sako, kad polinkį taupyti ar išlaidauti lemia daug aspektų – mūsų biologija, vaikystės patirtys, šeimos pavyzdys, auklėjimas, socialinė aplinka ir kultūra, kurioje augome.
Pirkimas suteikia trumpalaikio malonumo
„Įsivaizduokime vaiką, kuris augo nepritekliuje, tėvai galbūt stengėsi ir daug dirbo, bet vaikui nebuvo galimybių suteikti įvairesnio maisto, būrelių, aprangos ar priemonių mokyklai ar kitiems vaikui svarbiems aspektams. Tokiam vaikui gali susiformuoti nesaugumo ir nuolatinio stygiaus jausmas. Toks žmogus užaugęs greičiausiai bus taupesnis, neišlaidaus, investuos, kurs ir įgyvendins pelningas idėjas. Labai daug pasiekusių ir pasiturinčių žmonių vaikystės istorijose dažniausiai išgirstume pasakojimą apie patirtą nepriteklių. O vaikas, kuris augo pasiturinčioje, finansiškai aprūpintoje šeimoje ir buvo gavęs viską, ko panorėjęs, užaugęs greičiausiai netaupys, nes yra susiformavęs visiškai kitoks santykis su pinigais“, – kalba E. Adomavičiūtė.
Pinigus labai dažnai švaistome veikiami impulso – atsiradus tam tikram dirgikliui, kyla impulsas pirkti. Dirgikliai gali būti išoriniai, pavyzdžiui, vaikštome parduotuvėse ir pamatome labai dailią aprangą, avalynę, maisto produktus ar kokius nors įrenginius, ir vidiniai – prasta nuotaika, liūdesys, prislėgtumas, nerimas, arba atvirkščiai labai pakili nuotaika.
„Prisipirkdami nereikalingų daiktų, kurie tuo momentu atrodo labai reikalingi ir svarbūs, mes patenkiname savo impulsą veikti, ir už tai smegenys mus apdovanoja dopamino, tai yra malonumo, pliūpsniu. Trumpalaikėje perspektyvoje jaučiamės labai gerai, kartais lyg ir pakylėti. Tuo tarpu atsidėjimas ir taupymas apdovanojimo, pasitenkinimo ir malonumo jausmą sukelia tik ilgalaikėje perspektyvoje. Kilus impulsui, mes visiškai nenorime laukti mėnesius ar metus, kad gautume taip norimo pasitenkinimo jausmo“, – kalba E. Adomavičiūtė.
Sutaupę – apsidovanokime
Jos teigimu, motyvuoti taupyti gali susiskaičiavimas, kiek pinigų nereikalingiems pirkiniams išleidžiame per savaitę, mėnesį ir metus. Jis aiškiai parodo, kiek galėtume sutaupyti per trumpą ir ilgą laiką. Tuomet reiktų pagalvoti, kur tuos pinigus galėtume panaudoti efektyviau ir palankiau, ir išsikelti trumpalaikius ir ilgalaikius taupymo tikslus.
„Mes neturime taupyti taip, kaip taupo kiti, ar taupyti tokiomis pat sumomis. Tai galime nuspręsti labai individualiai, pagal uždirbamą pinigų kiekį bei išlaidas.
Nusistatykime, kokią pinigų sumą atsidėsime, kai gausime atlyginimą. Tą pinigų sumą nieko nelaukiant svarbu atsidėti iš karto, kai tik gauname atlyginimą. Kur beatsidėtume, svarbiausia sau nusistatyti, kad tie pinigai yra nejudinami, kol nepasiektas ilgalaikis tikslas“, – sako psichologė-psichoterapeutė E. Adomavičiūtė.
Ji pataria taupant prijungti ir apdovanojimo sistemą: kiekvieną kartą, kai parduotuvėje ar tikrinant internetines parduotuves atsispirsime savo impulsui išlaidauti, apsidovanoti tam tikra pinigų suma, kurią iš karto reiktų pervesti ar atidėti į taupyklę. Tokiu būdu bus sutaupoma dar didesnė suma negu numatyta, ir kartu gaunamas greitas apdovanojimas, malonumo ir pasitenkinimo jausmas už tai, kad atsispyrėme pirkti.
Kaip pasirinkti tinkamą taupymo priemonę?
Psichologei-psichoterapeutei antrina „General Financing banko“ Finansų planavimo ir iždo departamento direktorė Dalia Kuizinaitė, kuri pirmiausia siūlo įvertinti, kiek pavyksta sutaupyti, nusistatyti priimtiną sumą ir atidėti ją kiekvieną dieną, kas benutiktų, prieš tai numačius, kokio rezultato siekiama taupant – geidžiamo pirkinio, kelionės ar svajonės išpildymo.
Tiek pradedantiems taupyti, tiek jau turintiems finansinę pagalvę finansų ekspertė pataria atsidaryti taupomąją sąskaitą, kurioje už sąskaitoje laikomas lėšas kas mėnesį išmokamos palūkanos leidžia daug greičiau sutaupyti reikiamą sumą ir įsigyti norimą daiktą, o pati sąskaita – šiek tiek drausmina.
„Taupomoji sąskaita yra lanksti – pinigus iš jos galima paimti bet kada be jokių mokesčių. Tačiau tai yra puiki proga stabtelėti ir dar kartą įvertinti, ar to daikto mums tikrai reikia, ir taip išvengti impulsyvaus didesnės pinigų sumos išleidimo neplanuotam pirkiniui“, – sako D. Kuizinaitė. Jos teigimu, žmonės taupomosiose sąskaitose pinigus kaupia ir mažesniems pirkiniams, ir pradiniam būsto įnašui ar vaikų ateičiai, į šią taupymo priemonę nukreipdami vadinamuosius vaiko pinigus.
Siekiant sukaupti tikrą finansinę pagalvę, atsidėti pinigų ilgesniam laikui ir jų nenaudoti, rekomenduojami terminuotieji indėliai. Laikant pinigus terminuotuosiuose indėliuose, kyla mažiau pagundų juos paimti ir išleisti, nes nenorima prarasti palūkanų. Be to, indėliai duoda didesnę grąžą nei lankstesni taupymo produktai. D. Kuizinaitės teigimu, ilgesni indėliai leidžia sukaupti didesnes palūkanas ir labiau disciplinuoja.
„Jeigu indėlis padedamas 4 metų laikotarpiui, jau po dvejų metų norėsime laikyti indėlį iki sutarties pabaigos ir uždirbti sutartas palūkanas. Jeigu žinome, kad pinigų reikės greičiau, geriau indėlį dėti trumpesniam laikotarpiui“, – sako ji.
Finansų ekspertė pataria indėlius skaidyti tokiomis sumomis, kokių gali prireikti, kad, nutraukus sutartį, nebūtų prarastos palūkanos, o didesniems einamiesiems pirkiniams taupyti pinigus taupomojoje sąskaitoje.
