Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos (LRIKD) iniciatyva statomo paminklo Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams suma – 235 tūkst. Eurų (jam užbaigti reikia 82 tūkst.Eurų). Per pastaruosius metus pavyko surinkti nemažą dalį pinigų, nuveikti svarbių darbų. LRIKD parengė paminklui įgyvendinti reikalingus sprendinius, sutartinai dirbdama su Vilniaus miesto savivaldybe, kitomis institucijomis. Sostinės savivaldybės rūpesčiu atlikti visi požeminiai darbai, taip pat įrengta apskrita laiptuota paminklo papėdė su indiško juodo šlifuoto granito fontanu viduryje. Įmonėje „Žybartuva“ jau išpjautos 7 granito, atkeliavusio iš Pietų Afrikos, kolonos (jų iš viso bus 10). Gražią spalio dieną LRIKD pirmininkas Donatas Balčiauskas, jo pavaduotojai – Kęstutis Pulokas, doc.dr. Ina Dagytė-Mituzienė (ji yra ir Paminklo statymo komiteto-fondo kanclerė), valdybos nariai: Ingrida Ramšienė, dr. Vidūnas Ramša, Danguolė Juršienė, Aurelija Arlauskienė apsilankė įmonėje „Žybartuva“.
Prieš aptariant atliktus ir spartintinus paminklo darbus, LRIKD valdybos atstovai, lydimi įmonės direktoriaus, užsimojo dar įdėmiau pasižvalgyti po įmonę, kuri šiemet pažymi savo sėkmingos veiklos 30 – metį. Nuo 2000-ųjų „Žybartuva“ kartu su Švedijos įmone APSTEN AB tapo bendra Lietuvos-Švedijos granito apdirbimo įmone. Čia dirba daugiau kaip 40 profesionalių darbuotojų, turinčių ilgametę patirtį akmens apdirbimo srityje. Gamybinėse patalpose, užimančiose daugiau negu 5000 kv.m, sumontuotos įvairios akmens apdirbimo staklės, leidžiančių atlikti įvairaus sudėtingumo užsakymus iš granito, marmuro, smiltainio, kalkakmens. Pasak „Žybartuvos“ direktoriaus Andžej Orlovski, įmonė dirba inovatyviai, nes stengiamasi kuo greičiau pritaikyti naujas technologijas. Elektros energija gamybai naudojama tik iš atsinaujinančių šaltinių, neseniai ir patys pasistatė savo saulės elektrinę. Besilankantieji matė, kaip lengvai didžiulį akmens luitą pjauna deimantinis (!) trosas; kaip akmenį gludina (suprask, „grožį daro“) programinės pjovimo staklės. Dar vienos tokios, naujut naujutėlės neilgai trukus bus sumontuotos įmonėje. „Jeigu visą dėmesį kreipsim tik į technologijas, tai skulptoriai neturės darbo“, – juokavo „Žybartuvos“ direktorius, čia pat pasidžiaugęs, kad įmonės atliktų darbų sąraše yra ne vienas įspūdingas paminklas. Nes dirbta ir dirbama su žymiausiais Lietuvos skulptoriais, tarp jų – šviesaus atminimo Stanislovu Kuzma, Romualdu Kvintu ir kt. Puikių darbų atlikta su skulptore prof. Dalia Matulaite, su kuria bendradarbiaujama jau daugiau kaip 20 metų (2011 m. Druskininkuose pastatytos „Karūnos” – paminklas Žygimantui Augustui ir Barborai Radvilaitei; 2013 m. Budapešte paminklas Jogailai ir Jadvygai (arch.prof.Jūras Balkevičius) ir kt.). „Žybartuvos“ darbų sąraše ir Rokiškio raj. Obelių paminklas, skirtas 1941 m. birželio sukilėliams ir sovietinėms aukoms atminti (aut. Gurijus Kateščenka); Marijampolėje paminklas „Tautai ir Kalbai“ (aut. skulptorius Kęstutis Balčiūnas), šių metų spalio mėn atidaryta Vilniuje, šalia Šv.Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios iš švediško akmens atstatyta 1953 metais nugriauta koplyčia. Įmonė taip pat gamina židinius, stalviršius, antkapinius paminklus, kurių didžioji dauguma – užsakymai iš Skandinavijos.
Paminklui – Pietų Afrikos, Suomijos, Indijos akmuo
Granitas, kuris virs paminklu Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams, sukorė labai ilgą vandens ir sausumos kelią iš Pietų Afrikos. „Kodėl būtent iš šios šalies? Ogi todėl, kad skulptorė šį akmenį „pažįsta“, mėgsta, – kalbėjo A.Orlovski. – Mes labai saugojame tą atsisiųstąjį akmenį, iš kurio bus išpjautos visos 10 kolonų. Nes siunčiantis kitą jo partiją gali skirtis pats akmuo“. Taigi šis granitas – nejudinamas įmonės fondas. Beje, paminklui bus panaudotas ir akmuo iš Suomijos, Indijos.
Taigi, kas jau padaryta ir kokie darbai dar laukia? Jau minėta, kad Vilniuje, Reformatų sode, Vilniaus miesto savivaldybės rūpesčiu atlikti visi požeminiai darbai, taip pat įrengta apskrita laiptuota paminklo papėdė su indiško juodo šlifuoto granito fontanu viduryje. Baigtas paminklas svers apie 50 tonų. 4 metrų aukščio 40×40 cm pločio kolonos pjaunamos po 2 metrus, kurios vėliau bus sujungiamos specialiais strypais. Po to – graviravimo darbai (kompiuteryje sumaketuotas ir ant specialios plėvelės atspausdintas tekstas užklijuojamas ant kolonos, ir pradeda dirbti smėliasrovė). Kitaip tariant, galinga smėlio srovė griaužia akmenį ten, kur jai nurodyta. Ši technologija „Žybartuvoje“ jau naudojama daugiau negu ketvirtį amžiaus, taigi rankomis tekstai ant akmens šioje įmonėje jau senokai nebekalami. Pasak direktoriaus, bene sudėtingiausias šio paminklo kūrimo procesas būsiąs tada, kai, sujungus kolonos dalis, ant 4 metrų akmens reikės smėliasrove „išrašyti“ tekstus, einančius ir per sujungimus. Besilankantiems užsakovams labai rūpėjo sužinoti, ar lietus ir dargana leis įskaityti tuos prasmingus didžiavyrių žodžius, iškaltus akmenyje. „Taip, naudojame įvairias raidžių ryškinimo technologijas,“ – garantavo A.Orlovski, rodydamas realius pavyzdžius čia pat, gamybinėje teritorijoje. Iki raidžių ryškinimo ant paminklo kolonų – nors baigiamoji, bet nelengva – pasirinkto kelio atkarpa. Tačiau pamatytas išpjautų granito kolonų vaizdas, ruošiniai nuteikė viltingai ir motyvuojančiai. Dirbsime toliau, neabejodami, kad sostinės širdyje iškilsiantis paminklas Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams savo prasmingu vaizdu ir turiniu kvies praeivius ties juo sustoti. Kad paminklas kuo greičiau stotų sostinės širdin, Reformatų sodan, kviečiame aukoti jo statybai tiek pavienius asmenis, tiek organizacijas – Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija yra ne pelno siekianti organizacija, turinti Paramos gavėjo statusą.
Paramą paminklo tolimesniam kūrimui ir statymui maloniai prašome pervesti :
Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija
Įmonės kodas 190763313
AB SEB bankas, sąskaita LT69 7044 0600 0090 8619
Paminklui „Reformacijai ir lietuviškos raštijos pradininkams“
Kęstučio Puloko nuotraukos
