Vilniaus rajonas nenustoja augti: gyventojų skaičius perkopė 120 tūkst.

2025 m. Vilniaus rajono savivaldybės gyventojų skaičius ir toliau augo. 2026 m. sausio 1 d. VĮ Registrų centro duomenimis, gyvenamąją vietą Vilniaus rajone deklaravo dar 2 321 gyventojas ir bendras gyventojų skaičius siekė 120 781 gyventoją.

Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus teigimu, savivaldybė išlieka viena sparčiausiai augančių šalyje, o jos gyventojų pagrindą sudaro jauni, 30–49 metų asmenys. Nors rajono patrauklumas jaunoms šeimoms džiugina, meras pastebi, kad gyventojų skaičiaus didėjimas savivaldybėje vyksta ir dėl vidaus migracijos, kai žmonės keliasi į Vilniaus rajoną iš kitų savivaldybių. Tai savivaldybę ne tik skatina džiaugtis, bet ir įpareigoja atsakingai planuoti infrastruktūrą bei viešąsias paslaugas, kurios atitiktų visų rajono gyventojų lūkesčius.

„Džiaugiuosi matydamas, kad Vilniaus rajonas kasmet tampa vis patrauklesne vieta gyventi jaunoms šeimoms ir naujiems gyventojams. Tačiau labai svarbu, kad žmonės deklaruotų savo gyvenamąją vietą ten, kur iš tikrųjų gyvena – tai leidžia mums investuoti daugiau į paslaugas, infrastruktūrą ir kurti geresnes sąlygas gyventojams“, – sako meras Robert Duchnevič.

Gyventojų skaičius sparčiausiai ir toliau auga arčiau sostinės esančiose seniūnijose. Didžiausią augimą iš 23 seniūnijų, kaip ir kasmet, fiksuoja Avižienių seniūnija, kurioje gyvenamąją vietą deklaravo dar beveik 1,4 tūkst. asmenų, o šiuo metu bendras deklaruotų gyventojų skaičius siekia beveik 19,5 tūkst.

Antroje vietoje pagal gyventojų prieaugį – Riešės seniūnija, 2025 m. gyvenamąją vietą čia deklaravo dar 440 gyventojų (iš viso 9,3 tūkst.), o trečioje vietoje rikiuojasi Nemėžio seniūnija su beveik 11 tūkst. gyventojų (+450 gyventojų). Gyventojų augimas jau kelerius metus stebimas ir Mickūnų seniūnijoje. Aktyviai kuriantis naujakuriams, čia gyvenamąją vietą praeitais metais iš viso deklaravo beveik 7,2 tūkst. gyventojų.

Didžiausios seniūnijos nuolat auga, ką puikiai iliustruoja Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos plėtra. Žemės ūkio paskirties sklypai vis dažniau keičiami į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas. 2025 m. ryškiausi pokyčiai buvo Nemėžio, Avižienių, Riešės, Mickūnų ir Zujūnų seniūnijose.

Sparčiai augant gyventojų skaičiui, rajone net 10 kaimų įgavo miestelių statusą. 2025 metų pabaigoje miestelio statusas suteiktas šioms sparčiai besivystančioms gyvenvietėms: Avižieniams, Didžiajai Riešei, Grigaičiams, Juodšiliams, Nemėžiui, Paberžei, Pagiriams, Rudaminai, Skaidiškėms bei Zujūnams. Taip pat dalis viensėdžių tapo kaimais.

Tuo metu pasienio seniūnijose gyventojų skaičius auga lėčiau arba mažėja, todėl čia reikia ypatingų sprendimų. Meras R. Duchnevič turi aiškią viziją pasienio teritorijų vystymui: planuojama steigti Laisvąją ekonominę zoną, kuri pritrauktų aukštos pridėtinės vertės investicijas ir skatintų inovacijas, bei pasienio seniūnijose kurti viešųjų paslaugų ir verslo centrus, kur gyventojai reikalingas paslaugas galėtų gauti arčiau namų, nereikėtų jiems vykti į nutolusias seniūnijas ar Vilnių. Be to, ypatingas dėmesys skiriamas smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimui, kuris padeda išlaikyti darbo vietas.

Gyventojų skaičius seniūnijose (2026-01-01 dienai) mažėjimo tvarka

Pozityviai nuteikiančios tendencijos: gimstamumas Vilniaus rajone 2025-aisiais

Vilniaus rajono savivaldybė gali pasidžiaugti ne tik naujakuriais, bet ir džiuginančiu naujų gyventojų krykštavimu – 2025 metais Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryti 1 077 gimimo įrašai (2024 m. –1 034), iš kurių 565 berniukams, o 512 – mergaitėms. Vilniaus rajono administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje taip pat įregistruota 12 porų dvynukų: 7 poros vienodos lyties ir 5 poros skirtingos lyties.

Tūkstantuoju užregistruotu vaiku tapo mažasis Nemenčinės seniūnijos gyventojas Stefan. Šia ypatinga proga šeimą sveikino Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

Populiariausi Vilniaus rajone gimusių berniukų vardai 2025 metais buvo: Dominykas (vardas suteiktas 19 kartų), Kajus (16), Matas ir Lukas (po 15 kartų), David (12), Mark (10). Dažniau taip pat pasitaikydavo Augustas, Emilis, Nojus, Adomas, Ąžuolas, Dovydas, Markas, Adam, Adas, Emil, Jonas.

Iš retesnių suteikiamų vardų galima išskirti: Perkūnas, Noel, Emir, Eronas, Ainis, Kalebas, Migelis, Saimonas, Aras, Darenas, Eljotas, Ūkas, Sakalas, Joelis, Eidenas, Eldaras.

Tarp populiariausių mergaičių vardų vis dar išlieka: Amelija (16 kartų), Emilija (15), Sofija (14) ir Gabija (10). Taip pat populiarūs buvo ir šie vardai: Luknė, Viktorija, Milana, Olivija, Lėja, Maja, Adelė, Ema, Patricija, Marija, Ieva, Anna, Kotryna, Mija, Vakarė, Kamilė.

Rečiau suteikiami vardai tarp mergaičių: Kira, Ūla, Meida, Amėja, Aja, Luna ir Tyla.

Jauniausiai mamai, pagimdžiusiai vaiką, buvo 20 metų, vyriausiai – 48 metai. Jauniausiu tėvu tapo 24 metų amžiaus gyventojas, vyriausiam tėvui buvo 57 metai.

Didėja įregistruotų santuokų

2025 metais Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotos 428 santuokos, palyginus su praeitais metais – 11 santuokomis daugiau.

Iš visų per metus įregistruotų 428 sudarytų santuokų, 69 santuokos įregistruotos bažnyčiose. Per metus daugiausia santuokų buvo palaiminta Sudervės parapijos bažnyčioje – 10, 9 santuokos palaimintos Paberžės parapijos bažnyčioje, 8 – Lavoriškių parapijos bažnyčioje, 7 santuokos – Nemenčinės. 1 santuoka palaiminta Bukiškio stačiatikių cerkvėje. 69 santuokos sudarytos jaunavedžių pasirinktoje vietoje.

55 santuokos sudarytos Lietuvos piliečiams užsienio valstybėje.

Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje susituokė 48 užsienio šalių piliečiai. Tuokėsi Izraelio, Jungtinės Karalystės, Arabų Emyratų, Egipto, Rusijos, Ukrainos, Švedijos, JAV, Filipinų, Meksikos, Indonezijos ir kitų šalių piliečiai.

Antrą kartą susituokė 94 vyrai ir 91 moteris, trečią – 13 vyrų ir 13 moterų, ketvirtą –1 vyras ir  3 moterys, penktą kartą 1 moteris. Kasmet ši statistika išlieka panaši.

Jauniausiai nuotakai suėjo 17 metų, jauniausiam jaunikiui – 19. Vyriausia moteris ištekėjo būdama 77 metų, vyriausias vyras vedė būdamas 78 metų. Didžiausias amžių skirtumas tarp susituoksiančiųjų buvo 21 metai.

2025 metais 2,83 santuokų teko 1 ištuoka (2024 metais 4,11 santuokų teko 1 ištuoka), tuo tarpu 1 000 rajono gyventojų teko 3,54 santuokos (2024 metais 1 000 gyventojų šis rodiklis siekė 3,43 santuokos). Šalies rodiklis – 1 000 gyventojų atiteko 5,39 santuokos (2024 metais – 5,34).

Informacija parengta remiantis VĮ Registrų centro Gyventojų registro pateikta oficialiąja statistika.

Vilniaus rajono savivaldybė ir toliau sveikina naujagimių tėvelius, įteikdama kūdikio kraitelį, kurio vertė 2024 metais buvo padidinta tris kartus, 2025 m. liepą kraitelio sudėtis buvo papildyta naujomis prekėmis. Naujagimio sulaukusiems gyventojams savivaldybė taip pat skiria vienkartinę 222 eurų išmoką (3 BSI, BSI dydis 2026 m. siekia 74 eurų). Šia iniciatyva siekiama ne tik paskatinti registruoti vaikus Vilniaus rajone, bet ir skatinti šeimų kūrimąsi jaunoje ir gražėjančioje savivaldybėje.