Praėjusių metų konkurso „Metų seklys“ pirmos vietos nugalėtojais tapo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistų komanda, demaskavusi sukčiautojų gaują ir apsaugojusi tūkstančius Europos gyventojų nuo neva sėkmingų investicijų. Pareigūnai nustatė per 20 internete veikusių netikrų investavimo platformų. Investavimo konsultantais pasivadinę asmenys apgaulės būdu išviliodavo dešimtis tūkstančių eurų iš patiklių gyventojų. Tyrimo metu buvo atlikta šimtai kratų, suimta dešimtys įtariamųjų.
Apie populiariausius sukčiavimo būdus kalbamės su vienu iš šios bylos tyrėjų Viliumi Aksamitausku, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju.
Galima teigti, kad didžioji dalis finansinių nusikaltimų vyksta virtualioje erdvėje?
Elektroninėje erdvėje milžiniškai prasiplėtė sukčių galimybės – jiems lengviau pasiekti žmones, jie gali užsitikrinti, kad jų asmenybė nebus nustatyta. Atsiradus kriptovaliutoms tapo ypatingai sunku užkirsti kelią tokiems nusikaltimams. Šie nusikaltimai yra latentiniai, dalis žmonių net nesikreipia, ypač jeigu prarastos nedidelės sumos.
Kokius išskirtumėte populiariausius sukčiavimus?
Galime išskirti keturis vyraujančius sukčiavimo būdus: avansiniai mokėjimai, investicinis sukčiavimas, romantinis sukčiavimas bei pašto kurjerių žinutės ir įvairios žinutės su nuorodomis.
Nukentėję nuo avansinių mokėjimų sukčiavimų asmenys paprastai patiria nedidelius nuostolius. Gyventojai atlieka avansinius pervedimus už įvairiose interneto svetainėse skelbiamus neva parduodamus automobilius, mobiliuosius telefonus ir kitokius daiktus, tačiau, kaip vėliau paaiškėja, po mokėjimo su avansą gavusiais asmenimis susisiekti ir įsigyti norimų daiktų nebepavyksta. Tuo atveju, kai pinigai jau įskaityti, bankas negali grąžinti atlikto mokėjimo.
Todėl gyventojai, prieš atlikdami mokėjimą, turėtų gerai pasitikrinti, paieškoti informacijos internete, socialiniuose tinkluose, įsitikinti, kad pardavėjo paskyra nėra sukurta prieš keletą dienų. Jei pardavėjas suranda priežasčių, kodėl negali susitikti, prašo pervesti visą sumą ar dalį į kito asmens banko sąskaitą, sakydamas, kad tai draugės, žmonos ir pan., skubina įsigyti parduodamą prekę, nes jau yra daug norinčių, jau galima įtarti, kad tai – sukčiai.
Papasakokite plačiau apie investicinius sukčiavimus.
Investicinių sukčiavimų registruojama mažiau, tačiau jų nuostoliai itin dideli – siekia dešimtis, o kartais net ir šimtus tūkstančių eurų. Didesnė dalis nukentėjusiųjų nuo investicinių sukčiavimų mažai apie investavimą tesupranta, tačiau yra girdėję, kad galima pasakiškai praturtėti. Nusikaltimo schema paprasta: dažniausiai socialiniame tinkle žmogus randa skelbimą apie investavimą į kriptovaliutas, paspaudžia nuorodą ir užsiregistruoja, tuomet tą pačią arba kitą dieną jam paskambina asmuo, paprastai kalbantis rusų kalba, prisistato kokios nors kompanijos brokeriu ar konsultantu, įtikina, kad jo padedamas žmogus turi investuoti į kriptovaliutą ir taip galės uždirbti daug pinigų. Žmogus įtkinamas susikurt paskyrą kriptovaliutų keitykloje, iš savo banko pervest eurus į kriptovaliutų keityklą, pakeist eurus į kriptovaliutą ir pervest į sukčiaus nurodytą kripto sąskaitą – neva tokiu būdu jis papildo savo paskyrą. Iš tiesų tą internetinę svetainę sukuria sukčiai, joje neva atvaizduota, kaip keičiasi uždirbamų pinigų kreivė. Deja, žmogus nežino, kad pinigai jau seniai nukeliavę sukčiams. Yra tokių atvejų, kai tuos pačius žmones sukčiai apgauna keliskart. Pavyzdžiui,į policiją kreipėsi 70-metė moteris, kuri jau buvo investuodama nukentėjusi nuo sukčių. Bet praėjo metai, jai paskambino advokatu apsimetęs sukčius. Pasakė, neva surado jos investuotus pinigus ir nori grąžinti. Ką patarė jai daryti? Vėl atsidaryti kriptovaliutų sąskaitą, kad tuos pinigus galėtų jai pervesti. Moteris vėl užkibo ant to paties kabliuko ir prarado keletą tūkstančių. Sukčiai kaupia žmonių duomenis ir vėliau pasinaudoja, kurdami vis naujas situacijas.
Norintiems investuoti, patartume neprarasti kritinio vertinimo – visą laiką pagalvoti, ar žmogus, su kuriuo kalbate, yra tikrai tas, kuo prisistato. Galima paieškoti informacijos internete, pabandyti susitikti, pasižiūrėti, kur ofisas, pasitikrinti Lietuvos banko svetainėje, ar įmonė turi leidimą verstis tokia veikla.
Romantiniai sukčiautojai taip pat puikiai išmano psichologiją ir manipuliuoja žmonių jausmais.
Romantinių sukčiavimų istorija dažnai ta pati: pusamžis išvaizdus vyriškis, dažniausiai našlys, turintis vieną arba du suaugusius vaikus, kariškis, dirbantis kokioje nors slaptoje misijoje, arba naftos gręžinių bokštelyje (darbo vietos tokios, kurios neturi laisvo judėjimo). Jie dvi savaites intensyviai bendrauja, pereina į malonų ir šiltą virtualų kontaktą, užmezga romantinius santykius. Moterys, kurioms reikia tokio bendravimo, „įkliūva“ nejučia. O po kokio mėnesio prasideda prašymai: „papuoliau į bėdą, reikia pinigų“ arba „reikia pinigų tam, kad išleistų iš dalinio, o kortelė neveikia…“, arba „nupirkau tau žiedą su briliantu, bet sulaikė muitinėj, reikia pinigų sumokėti muitą… Jei tik moteris suabejoja, prasideda manipuliacija jausmais – „tu manęs nemyli“, „aš tau toks atsidavęs“, „kaip tu gali taip galvoti“… Bendravimui kalbos barjeras nėra kliūtis – į pagalbą pasitelkia „google vertėją“. Mūsų duomenimis, dažniausiai romantiniai sukčiai rašo meilės laiškus iš Afrikos. Jų išviliotos sumos įvairios – nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių eurų.
Kaip apsisaugoti? Kritiškai peržiūrėkite asmens paskyrą: paprastai ji būna sukurta prieš kelis mėnesius, tėra įkeltos 3-4 nuotraukos, per paieškos sistemą galima netgi atsekti kam iš tiesų jos priklauso. Itin atsargiai vertinkite naujus „internetinius“ draugus, ypač jei staiga prisipažįsta apie stiprius jausmus. Galima paprašyti nusifotografuoti su pasu ar parodyti, kur tuo metu yra. Netikėkite pasiteisinimais „neveikia vaizdo kamera“ arba „šiuo metu negaliu kalbėti telefonu“ . Niekada nedarykite pervedimų nepažįstamiesiems ar tik virtualiai pažįstamiems asmenims.
Žinučių su įtartinomis nuorodomis yra gavęs kone kiekvienas. Kuo jos pavojingos?
Pastaruoju metu šis sukčiavimo būdas itin paplitęs. SMS žinutės yra siunčiamos naudojantis trečiųjų šalių teikiamomis paslaugomis. Sukčiai gali atsiųsti SMS žinutę, nurodę bet kokį siuntėjo vardą – tai gali būti valstybinės institucijos, banko pavadinimas ar įmonės pavadinimas. Sukčių siunčiamos nuorodos dažniausiai veda į netikrą banko ar įstaigos interneto puslapį. Neretai asmuo, kuris nėra labai pastabus ar sutrinka, tiesiog skuba ir gali nepamatyti skirtumų. Jei gautą nuorodą paspaudžia, atsivėrusiame naršyklės lange prašoma įvesti duomenis – interneto banko atpažinimo kodą, asmens kodą, mokėjimo kortelės duomenis. Kai kuriais atvejais mobiliajame telefone programėlės „Smart-ID“ pagalba prašoma suvesti PIN1 ar PIN2 kodus. Taip gavę prieigą prie asmens lėšų, sukčiai atlieka neteisėtas operacijas: daro pavedimus į kitas banko sąskaitas (dažniausiai užsienyje), perveda į kriptovaliutas arba trečiosiose šalyse perka daiktus ar paslaugas.
Reikia suprasti, kad nėra griežtos taisyklės – sukčiai nuolat improvizuoja, ieško naujų būdų, naujų schemų. Pastaruoju metu paplito dar vienas sukčiavimas. Sukuriama Facebook paskyra, paimama žmogaus fotografija, užrašoma tikri vardas ir pavardė. Jeigu viešai matomi draugų sąrašai, tuomet siunčiami prašymai priimti į „draugus“, o vėliau prašoma paskolinti pinigų. Dar vienas sukčiavimo būdas, kuomet žmonės gauna žinutes su nuorodomis apie tariamai atsiųstas siuntas. Nuėję į paštomatus atsiimti siuntos, sužino, kad reikia už ją sumokėti. Dažniausiai tai būna nedidelės sumos ir žmonės vedami smalsumo sumoka, o praplėšę siuntinį randa bevertį daiktą.
Praėjusių metų pabaigoje Nacionalinis kibernetinis saugumo centras pradėjo blokuoti prieigą prie tam tikrų internetinių puslapių, kurių nuorodas atsiunčia nukentėję arba supratę apgaulę asmenys.
Nukentėjus nuo sukčių reikėtų nedelsiant kreiptis į policiją ir savo finansų įstaigą. Kuo mažiau laiko praėjo nuo mokėjimo įvykdymo, tuo daugiau šansų, kad mokėjimą pavyks sustabdyti. Jeigu jau pakliuvote į sukčių pinkles ir pasidalinote savo kortelių ar banko prisijungimo duomenimis, nedelsdami susisiekite su savo banku ir informuokite apie situaciją. Be to, kiekvienas pilietis gali įtartinų interneto puslapių nuorodas nusiųsti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui šiuo adresu: https://www.nksc.lt/pranesti.html
