Vilniaus miesto savivaldybė pristato sostinės gynybos politikos planą, kurį sudaro dvi pagrindinės – civilinės saugos stiprinimo ir paramos gynybai – dalys.
„Kuo būsime stipresni ir geriau pasiruošę, tuo labiau atgrasysime galimą priešą. Prisidėjimą prie gynybos matome kaip visų Vilniaus ir šalies gyventojų bendrą interesą saugesnei ateičiai, o galimybė tai daryti skirtingais būdais rodo, kad miesto gynyboje svarbus kiekvieno indėlis“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Sostinės miesto gynybos politikos planą sudaro dvi pagrindinės dalys. Paramos gynybai plano dalį sudaro kontrmobilumo priemonių parko, dronų ekosistemos su nauja skraidymo erdve, karo komendantūros ir Vokietijos brigados priėmimo klausimus apimantis veiksmų planas. Civilinės saugos stiprinimo plane – priedangų tinklo, evakuacijos planų ir komunikacijos su miestiečiais klausimai.
Vilniaus kontrmobilumo priemonių įsigijimas
Vilniaus miesto savivaldybė planuoja įsigyti kontrmobilumo priemonių – betoninių kelio užtvarų, betoninių „drakono dantų“ ir plieninių surenkamų „ežių“. Šių priemonių tikslas – esant poreikiui, sukurti didesnę apsaugą įvažiavimuose į miestą, apsunkinti potencialaus priešo judėjimą. Planuojama, kad kontrmobilumo priemonės bus įsigytos dar šiais metais.
„Palaikome idėją, kad savivaldybės turėtų savarankiškai daugiau investuoti į savo saugumą. Valstybei planuojant pasienio savivaldybių fortifikacijų parkus, nusprendėme, jog šios saugumo priemonės būtinos ir Vilniui. Esame sąlyginai netoli pasienio, todėl privalome galvoti apie didesnę įvažiavimų į sostinę apsaugą“, – sako V. Benkunskas.
Metalo ir betono užtvarai leistų sukurti nepravažiuojamus ruožus ar lėtesnio eismo zonas prie galimų patikros punktų. Esant poreikiui, kontrmobilumo priemonių kiekis galėtų būti plečiamas.
Daugumą šių priemonių taip pat galima panaudoti ir taikos sąlygomis, pavyzdžiui, pratyboms arba eismui masiniuose renginiuose reguliuoti – tokia praktika buvo taikoma NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
Nauja dronų treniruočių erdvė
Dronai šiuolaikiniame kare atlieka itin svarbų vaidmenį, todėl norime prisidėti prie dronų ekosistemos vystymo Vilniuje.
„Dar šią vasarą įrengsime dronų trasą atviroje erdvėje Šeškinės kalvose – ten atsiras pakilimo aikštelės, tinklai, tvoros, kliūtys, tinkama danga dronų treniruotėms. Šia erdve galės naudotis visi, kurie ne tik norės treniruotis pilotuoti dronus, bet ir mokyti kitus“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Iki šiol mieste tokios dronų treniruotėms dedikuotos erdvės nebuvo. Po susitikimų su pagrindinėmis bepiločių orlaivių organizacijomis išsiaiškinome konkrečius lūkesčius dronų infrastruktūrai Vilniaus mieste. Dronų treniruočių erdvė bus suskirstyta į tris dalis: „freestyle“, sportinę ir bendrąją.
Ilgainiui bus svarstoma ir dėl vidaus infrastruktūros dronų treniruotėms vykdyti. Įgyvendinamos priemonės prisidės prie dronų ekosistemos kūrimo Lietuvoje, o tai skatina ir Krašto apsaugos ministerija.
Pagalba komendantūroms ir Vokietijos brigados priėmimas
Šių metų balandžio mėn. startavo Krašto apsaugos ministerijos paskelbta registracija į karo komendantūras visoje Lietuvoje. Jų tikslas – vienyti gyventojus, norinčius įvairiais būdais prisidėti prie miesto gynybos.
Vilniaus miesto savivaldybė kol kas daugiausia savo komunikaciniais kanalais ir resursais prisideda informuojant vilniečius apie komendantūros tikslus ir galimybes prisijungti.
„Kaip miestas žinome savo vietą gynyboje, tad siekiame ją padėti atrasti visiems norintiems prisidėti. Neseniai savivaldybėje įvykusių pratybų metu realiai ištestavome karo komendantūros veikimą – tai itin aktualu šiuo metu planuojant jas kurti skirtinguose Lietuvos miestuose ir taikos metu. Esant poreikiui, esame pasiruošę suteikti komendantūrai būtiniausią pagalbą, reikalingą infrastruktūrą ir techniką įsikūrimui“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Vokietijos brigados atkėlimas į Lietuvą tikrai didins šalies saugumą ir veiks kaip potencialios grėsmės atgrasymas. Savivaldybė supranta, kad tūkstančių naujų vilniečių apsigyvenimas gali būti iššūkis sveikatos ir švietimo sistemoms, todėl nuolat konsultuojasi su kitomis institucijomis, aiškinasi poreikius ir planuoja savo prisidėjimą.
Naujinamas evakuacijos planas
Karinės agresijos atveju nemažai žmonių tenka išvykti iš miesto. Tinkamas pasiruošimas galimai evakuacijai yra svarbus ne tik dėl žmonių, kurie evakuojasi, saugumo, bet ir dėl tų, kurie lieka mieste bei prisideda prie jo gynybos – jie turi žinoti, kad jų artimieji saugūs.
Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė įvairiais aspektais vertina evakuaciją ir rengia atnaujintus detalius, efektyvius planus.
Vilniaus gyventojų evakuacijos laikas šiuo metu skaičiuojamas pagal realius vakarinio piko, kai miestas juda lėčiausiai, gatvių laidumo duomenis. Šių duomenų pagrindu skaičiuojami galimi automobilių srautai, kelių pralaidumas ir apkrova – analizė leidžia projektuoti ir galimus evakuacijos scenarijus, kurių yra du. Pirmas scenarijus projektuojamas naudojant prielaidą, kad evakuojantis leidžiama naudotis tiltais, antras – kai tiltai yra uždaromi ir evakuacijai nenaudojami. Atitinkamai buvo numatytos 6 evakuacijos kryptys ir keliai.
Tam tikruose evakuacijos maršrutuose yra silpnųjų vietų, vadinamų „butelio kaklelių“, kuriuos išsprendus evakuacijos trukmė galėtų trumpėti. Šios vietos yra identifikuojamos ir bus perduotos tolesniam vertinimui. Nustatytos spragos gali reikalauti ir papildomų investicijų jau dabar – pavyzdžiui, išvažiavimas į Kauną prie Gariūnų yra problematiškas ir būtų prasminga galvoti apie jo platinimą.
Siekiant suvaldyti miesto evakuaciją, svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas – bus rengiami bendri veiksmų planai su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Vilniaus apskr. Vyriausiuoju policijos komisariatu, Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos raudonuoju kryžiumi.
Itin svarbi žmonių su negalia, socialiai pažeidžiamų grupių evakuacija. Detaliai skaičiuojame, kokiam kiekiui slaugos ir globos paslaugas Vilniuje gaunančių asmenų turėtume padėti evakuotis iš jų vietos, kaip organizuoti transportą ir kt.
Priedangų tinklo plėtra
Priedangos yra trumpalaikio (iki kelių valandų) buvimo vietos, skirtos gyventojams oro atakos metu apsisaugoti nuo nuolaužų, skeveldrų ar smūgių bangų. Šiuo metu Vilniuje yra 672 priedangos, kuriose galėtų trumpam pasislėpti apie 50 proc. gyventojų. Nacionaliniu mastu keliamas 60 proc. tikslas Vilniui atrodo per mažai ambicingas – siekiame dar plačiau plėsti priedangų tinklą. Vertinant pirminius analizės rezultatus matome, kad tikslą pasiekti yra realistiška.
Kalbant apie plėtrą, pirmiausia, reikia atsigręžti į tai, kas buvo apleista pastaruosius 30 metų.
„Konsultacijos su Architektų rūmų atstovais patvirtino mūsų prielaidą, kad didžiulis priedangų potencialas yra po žeme. Daugelis rūsių, cokolinių aukštų ar požeminių automobilių stovėjimo aikštelių, esant poreikiui, gali tapti priedanga. Prioritetą teikiame maksimaliam to, kas šiandien dienai jau yra pastatyta, inventorizavimui, vertinimui ir pritaikymui pagal galimybes“, – sako V. Benkunskas.
Planuojama per vasarą suskaičiuoti visus potencialo būti priedangomis turinčius nekilnojamojo turto objektus, įskaitant verslo centrų, biurų pastatų, daugiabučių namų požemines patalpas.
Vėliau bus vykstama į kiekvieną objektą ir vertinama, ar jis atitinka priedangoms keliamus reikalavimus – pavyzdžiui, ar yra du išėjimai, kiek yra langų, kaip būtų galima geriausiai juos uždengti, ar priedangos patalpos neužkrautos pašaliniais daiktais. Po įvertinimo priedangos bus žymimos spec. ženklais, bus teikiamos rekomendacijos dėl priedangų tobulinimo savininkams, valdytojams, administratoriams ar bendrijoms.
V. Benkunskas pažymi, kad atliekant priedangų žymėjimą ir vertinimą pasimatys, kur yra didžiausi iššūkiai: „Nustačius dažniausias problemas, vertinsime galimybes prisidėti prie esamų priedangų gerinimo atsižvelgiant į nacionalinės politikos formuojamą civilinės saugos programą. Labai svarbu suprasti, kad priedanga po tavo namais yra ne tik savivaldybės ar valstybės reikalas, bet ir tavo – prireikus, būsi pirmas, kuris ja naudosis.“
Taip pat papildomai bus platinamos rekomendacijos dėl individualių sprendimų, neturintiems rūsio ar gyvenantiems individualiuose namuose. Bendradarbiaujant su Architektų rūmais bus teikiama informacija apie galimus sprendimus saugiems kambariams įsirengti ar galimybes rinkoje įsigyti portabilią priedangą.
Dvigubai daugiau sirenų Vilniuje
Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje šiuo metu yra sumontuotos 41 perspėjimo sirenos, kuriomis, skaičiuojama, kad galime perspėti 25,9 proc. registruotų gyventojų. Šią vasarą Vilniuje montuojamos papildomos 52 perspėjimo sirenos – tai vykdoma įgyvendinant PAGD projektą, finansuojamą Norvegijos lėšomis.
Iki šių metų galo planuojamos pratybos, kurių metų sirenos bus testuojamos – tada ir bus skaičiuojamas papildomas jų poreikis.
Vilniečių švietimas apie saugumą
Akivaizdu, kad kuo vilniečiai geriau žinos apie pasirengimą galimos agresijos atveju, civilinę saugą, tuo visi būsime saugesni.
Norime tiek virtualiu, tiek gyvu būdu užtikrinti kuo platesnį gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais: bendradarbiaujant su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi, Lietuvos šaulių sąjunga prisidėsime prie gyventojams švietimo, paleisime virtualų testą, skirtą vilniečių žinioms patikrinti.
Kad vilniečiai dar lengviau gautų atsakymus į su saugumu susijusius klausimus, planuojame dar šiais metais sukurti saugumo klausimams skirtą atskirą telefono liniją. Siekiame, kad žmonės dar efektyviau ir paprasčiau gautų visą reikalingą informaciją jiems priimtinu būdu ir dar geriau išmanytų civilinę saugą.
Keičiantis klimatui, didėjant ekstremalių oro sąlygų rizikai, vertinant geopolitines ir atominės elektrinės šalia sostinės galimų incidentų tikimybes, savivaldybė planuoja kurti mobiliąją aplikaciją. Remdamiesi užsienio šalių patirtimi, siekiame sukurti interaktyvią ir Vilniaus poreikiams pritaikytą sistemą, skirtą gyventojų informavimui ir edukacijai ekstremalių situacijų metu.
Vertinant potencialius komunikacijos su vilniečiais kanalus, nuspręsta įsigyti rezervinę radijo stoties įrangą, kurią ekstremalios situacijos atveju būtų galima panaudoti svarbiausių naujienų sostinėje transliavimui. Vadinamajame išvykimo krepšyje taip pat vienas iš rekomenduojamų daiktų yra radijo aparatas.
Šaltinis:
Vilniaus miesto savivaldybė
