67 380 minučių. Tiek laiko pokalbiams su vyresnio amžiaus žmonėmis „Caritas klauso“ savanoriai paskyrė per šį laiką. Tiek pokalbių suskaičiuota išklausant vyresnio amžiaus žmonių, kuriems labai reikia pakalbio. Ne visada – patarimo, ar užuojautos, kartais – tik išklausymo. Liepos 14-ąją nemokama emocinės pagalbos linija „Caritas klauso“ švenčia pirmąjį gimtadienį.
„Pirmieji „Caritas klauso“ metai patvirtino, ką nujautėme pradėdami iniciatyvą – labai daug vyresnio amžiaus žmonių šiandien stokoja ne tik pagalbos, bet ir paprasto žmogiško ryšio“, – sako iniciatyvos koordinatorė Erika Panova-Polikevičienė. Pasak jos, kartais žmogui labiausiai reikia ne patarimo ar sprendimo, o galimybės būti išgirstam.
Prisidėti galime kiekvienas
„Dažniausiai skambina vieniši seneliai, jiems trūksta bendravimo, emocinio artumo. Vienąkart paskambino senolis, kuris pradėjo pasakoti įdomią savo gyvenimo istoriją, ėmė dainuoti gražias lietuviškas dainas, skaityti savo eiles. Pasirodo net tris savo poezijos knygas išleidęs. Savanoriavimas šioje linijoje – prasminga ir reikalinga veikla“, – kalbėjo savanorė Birutė Asevičiūtė.
Per metus „Caritas klauso“ savanoriai sulaukė 3307 skambučių iš įvairių Lietuvos vietų. Pokalbių temos – nuo kasdienių rūpesčių, sveikatos problemų ar santykių šeimoje iki vienišumo, netekties ir nerimo. Ne vienas žmogus prisipažino, kad tą dieną tiesiog neturėjo su kuo pasikalbėti. Vieni pokalbiai trukdavo keliolika minučių, kiti – po valandą ar net ilgiau. Ne vienam prireikė daugiau laiko, nes norėjosi išsakyti tai, ką ilgai nešiojosi širdyje.
„Didelį įspūdį palieka ir mūsų savanorių patirtys“, – sakė E. Panova-Polikevičienė, – „Jie dažnai pasakoja, kad atėję padėti kitiems, patys iš pokalbių išsineša daugiau dėkingumo, jautrumo ir gyvenimo išminties, nei tikėjosi“.
Savanorė Aušra Pilipavičiūtė pasidalino, kad skambinantys žmonės neretai sugrįžta. Pavyzdžiui, vis paskambina intelektualus vyrukas, kuris dėl nelaimių gyvenime prarado tikėjimą ir ne kartą užsiminė apie išėjimą iš gyvenimo savo noru, tačiau kol kas nesijaučia tam pasiruošęs: „Mes privalome užduoti šį klausimą, bet net iš jo išgirdus „taip“, suprantame, kad šie skambučiai jį palaiko ir gal net gelbsti gyvybę. Kartais paskambina žmogus su negalia, kuris yra beveik įkalintas namuose, tačiau iš jo minčių, požiūrio ir bendros išminties mokausi aš pati“.
Ji pridūrė, kad savanoriams labai svarbu galvoti ir apie save: „Mūsų, atsiliepiančių į skambučius, gyvenimuose taip pat vyksta įvairūs dalykai, nesame apsaugoti, išgyvename ir kenčiame. Išklausydami kitus mes tuo pačiu sprendžiame ir savo sunkumus, išvalome galvas, mokomės iš pašnekovų“.
Panašios nuomonės laikėsi ir savanorė Jurgita Gaubytė, paklausta, ar kartais nebūna sudėtinga klausytis skambinančiųjų istorijų, o gal sunku juos prakalbinti? Jos teigimu, skambinantys jau būna nusiteikę kalbėtis, todėl nesigėdi ar nevengia jokių temų. Turbūt sunkiausia – apsispręsti ir paskambinti, o išsipasakoti nebėra taip baisu. Ji neslepia – tuos, kurie skambina, dažnai kankina artimo santykio trūkumas. Stoka žmonių, su kuriais galėtų nuoširdžiai pakalbėti ir pabūti atvirame santykyje.
„Kartais būna nejaukių temų, kai nežinau, kaip reaguoti, ką pasakyti, ar paguosti. Tačiau labai svarbu prisiminti, jog dažnas nori tik vieno – būti išklausytu. Reikia netrukdyti žmogui išsikalbėti, pabandyti suprasti, atliepti poreikį ir jokiais būdais neklaustam „nekišti“ savo patarimų“, – dalinosi Jurgita.
Beveik kas 5 Lietuvos gyventojas – vyresnio amžiaus
„Caritas klauso“ koordinatorė dėkoja visiems, prisidedantiems prie vyresnio amžiaus žmonių vienišumo mažinimo Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Telšiuose, Marijampolėje, Birštone. Taip pat – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai už paramą įgyvendinant ir plėtojant iniciatyvą.
Vasarą žmonės dažniau susitinka, daugiau laiko praleidžia su artimaisiais, kaimynais, tačiau Carito patirtis rodo, kad trumpėjant dienoms ir ilgėjant vakarams vienišumo jausmas daugeliui sustiprėja.
„Kviečiame nepamiršti vyresnio amžiaus žmonių savo aplinkoje – aplankyti, paskambinti, pasidomėti, kaip jie gyvena. Taip pat raginame į jų telefonus įvesti nemokamą „Caritas klauso“ emocinės pagalbos numerį 0 800 700 08. Kartais vien žinojimas, kad yra kam paskambinti ir yra žmonių, pasiruošusių išklausyti, suteikia daugiau ramybės, saugumo ir vilties“, – sako E. Panova-Polikevičienė.
Lietuvoje beveik kas penktas žmogus – vyresnis nei 65 metų amžiaus. Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, kas dešimtas 65+ Lietuvos gyventojas jaučiasi vienišas. Atotrūkis tarp to, kiek šio amžiaus žmonių jaučiasi vieniši, lyginant su 50–64 metų amžiaus grupės asmenimis, mūsų šalyje – vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
Nemokamą, konfidencialią emocinę pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms apmokyti savanoriai teikia kiekvieną darbo dieną nuo 9 iki 19 valandos. „Caritas klauso“ skambučių centrai įrengti Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Telšiuose, Marijampolėje ir Birštone, tačiau skambinti galima iš visos Lietuvos.
Emocinės paramos linijos „Caritas klauso“ Vilniaus arkivyskupijos savanorių konsultantė Virginija Dunčienė pasakojo, jog šiuo metu iniciatyvoje padeda 12 Vilniuje budinčių savanorių, kurios jau antrus metus dovanoja savo laiką, dėmesį ir širdį skambinantiesiems: „Dalis jų pradėjo su įvairiausiomis baimėmis ir netikrumu, kaip čia bus, ar pavyks, o šiandien matau, kaip išaugo jų pasitikėjimas savimi, supratimas, kad nebūtina būti tobulu, jog galėtum išgirsti, parodyti dėmesį bei supratimą“.
Nemokama linija „Caritas klauso“ savanoriams galima skambinti numeriu: +370 800 700 08
