Prieš septynerius metus Kai Schukowski, gavęs paskyrimą vadovauti Vilniaus „Grand Hotel Kempinski“ viešbučiui, negalvojo, kad šiame mieste planuos savo ateitį. Pirmiausia jo galvoje sukosi įvairūs stereotipai apie Lietuvos sostinę, dažnai minimi Vakarų Europos gyventojų. Jis manė, kad mieste daugiausia žmonės kalba rusiškai, o šalyje vis dar dvelkia sovietine nostalgija. Planavęs Vilniuje pasilikti vos dvejus metus, šiandien K. Schukowski čia turi įsigijęs nekilnojamojo turto ir mieste kuria šeimą bei naujai užgimusį verslą. Sako, kad Lietuvos nekeistų į jokią kitą šalį, įskaitant ir jo gimtąją Vokietiją.
Mintis apie Vilnių gąsdino
Vakarų Europos gyventojai apie Lietuvą ir Vilnių turi daugybę stereotipų. Vieni šalį įvardija kaip nesaugią, kiti – kaip Rusijos dalį, o treti paprasčiausiai nėra apie ją girdėję. Buvęs „Grand Hotel Kempinski Vilnius“ vadovas Kai Schukowski teigia, kad išgirdęs apie paskyrimą vadovauti viešbučiui Lietuvoje, save galėjo priskirti visoms trims kategorijoms.
„Kai išgirdau, kad vadovausiu viešbučiui Vilniuje, neturėjau jokių žinių apie šį miestą bei jo kultūrą. Beveik pirmą kartą išgirstą vietą tapatinau su Sovietų Sąjungą ar Rusija. Buvau nusistatęs, kad žmonės gyvenantys mieste bus pikti ir agresyvūs bei nekalbės anglų kalba. Įsivaizdavau Vilnių pilką ir atgrasų, lyg iš sovietinių vinječių“, – pažymi K. Schukowski.
Visgi, kaip sako pats Kai, tuo metu jis buvo jaunas profesionalas, pasirengęs įvairiems iššūkiams. Vilniuje jis tikėjosi praleisti apie dvejus metus ir vėliau tęsti savo karjerą kitose šalyse. „Kiek ramiau pasijaučiau tada, kai pagalvojau, kad keliauju vadovauti penkių žvaigždučių viešbučiui. Pamaniau, jei miestas turi tokios reikšmės apgyvendinimo vietą, reiškia, kad jame turi būti išvystyta infrastruktūra ir netrūksta aukštos kvalifikacijos personalo. Taip pat daug dėmesio skyriau ir savo tobulėjimui. Buvau gana jaunas, kai nusprendžiau leistis į šį nuotykį. Pagalvojau, kad mieste padirbsiu daugiausia dvejus metus ir išvyksiu siekti karjeros kitur. Visgi, viskas pasisuko taip, kad dabar čia gyvenu jau septynerius metus“, – sako K. Schukowski.
Išskiria miesto saugumą
Vilniuje pagyvenę ir su juo geriau susipažinę užsieniečiai gali lengvai palyginti jį su kitais Europos didmiesčiais. Daugelį jų apžavi įspūdingas miesto senamiestis, lengva viešojo transporto sistema ar galimybė visur nueiti pėsčiomis. K. Schukowski išskiria dar keletą aspektų, kuriais Vilnius jį sužavėjo nuo pat pirmosios akimirkos.
„Vos tik atskridus į Vilnių, dėmesį patraukė mažas ir patogus oro uostas. Prisimenu savo nuostabą, kai nuo jo iki miesto centro nuvykau vos per 15 minučių. Vėliau pamačiau ir kitus miesto pagrindinius privalumus – švarą ir didelį saugumą. Pastarasis ypač jaučiamas, atvykus iš kitų didžiųjų Europos miestų. Esu iš Berlyno, kuriame saugumas tikrai nebėra savaime suprantamas dalykas, o Vilniuje dar neteko pasijusti nesaugiai. Žinoma, kaip ir kiti miestai Vilnius turi ir mažiau saugių rajonų, tačiau ir juose tikrai nereikia tokio atsargumo, koks yra įprastas Berlyne“, – pripažįsta K. Schukowski.
Pašnekovas išskiria ir dar vieną svarbų Vilniaus aspektą, be kurio užsieniečiams į miestą integruotis būtų daug sunkiau. „Turiu pripažinti, kad per septynerius metus gana menkai pramokau lietuviškai, tačiau tai yra didelė pasekmė to, kad man nereikėjo šios kalbos čia gyvenant. Visur be didesnių problemų galėjau susikalbėti anglų kalba. Vilniuje net ir valstybinės institucijos didžiąją dalį savo informacijos pateikia būtent šia kalba, kas tikrai palengvino mano dalią. Palyginimui galiu pasakyti, kad prieš tai teko gyventi Šveicarijoje, Ženevos mieste, kuriame anglų kalbos lygis tikrai buvo žemesnis nei Vilniaus gyventojų“, – atkreipia dėmesį verslininkas.
Vokiečiai vis dar per mažai žino Lietuvą
Nors užsieniečių Vilniuje daugėja kasmet, Vakarų Europos šalyse įsigalėję mitai apie Lietuvos sostinę neleidžia pritraukti dar didesnio skaičiaus užsienio turistų. K. Schukowski pastebi, kad jo pažįstami vokiečiai vis dar turi susiformavusių stereotipų apie Lietuvą, o kartais šalį maišo net ir su kitomis Baltijos valstybės.
„Net ir šiais laikais, kiek tenka kalbėtis su pažįstamais vokiečiais, jie vis dar labai mažai žino apie Lietuvą, o tuo labiau apie Vilnių. Kai kurie iš jų painioja visas Baltijos valstybes, pavyzdžiui, įvardindami, kad Lietuvos sostinė yra Ryga. Nors pokytis vyksta, tačiau jis yra gana lėtas. Prie pažinimo didinimo šiuo metu labiausiai prisideda karas Ukrainoje ir garsiai girdimas Baltijos šalių politikų balsas. Tačiau prieš tai, Vilnius Vokietijoje buvo labai mažai kam žinomas, nebent iš geografijos pamokų“, – sako pašnekovas.
Ateitį planuoja Vilniuje
Visą savo karjerą praleidęs „Grand Hotel Kempinski“ viešbučių sistemoje K. Schukowski pradeda naują gyvenimo etapą ir steigia savo verslą. Tokiose šalyse kaip Kinija, JAE ir Šveicarija dirbęs verslininkas, savo ateitį nori kurti Vilniuje.
„Visą gyvenimą buvau priklausomas nuo to, kur man liepdavo būti viršininkas. Šiame gyvenimo etape noriu daugiau laisvės ir lankstumo. Mano mylimas Vilnius taps pagrindine mano gyvenimo vieta. Kai kuriais metų laikais Lietuvą savaitėms ar mėnesiams iškeisiu į kitas šalis, tačiau visada lauksiu sugrįžimo čia. Įsimylėjau šią šalį ir dabar čia jaučiuosi daug geriau nei kada nors jaučiausi Vokietijoje. Dėl šios priežasties ir planuoju savo ateitį būtent čia“, – sako verslininkas K. Schukowski.
