Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė rezoliuciją dėl paramos Ukrainos pergalės planui ir Taikos formulei bei kreipėsi dėl paramos į NATO ir Europos sąjungos sostines ir kitus miestus partnerius šiose šalyse pabrėždama, kad Ukraina kovoja ne tik už savo, bet ir visos Europos laisvę, o karo baigtis labai priklauso nuo Vakarų partnerių paramos. Taip pat dokumentu taryba įsipareigoja miesto biudžeto plane išlaikyti atskirą eilutę paramai Ukrainai.
„Vilnius yra arčiausiai Kyjivo esanti NATO ir Europos Sąjungos šalies sostinė. Nuo pradžių esame išvien su Ukraina ir drąsiais jos žmonėmis. Prie kovos už visos Europos laisvę prisidedame įvairiais būdais: skiriame humanitarinę pagalbą, remiame Ukrainos savivaldybes, finansuojame teatro Dnipre požeminės erdvės įrengimą, reabilitacijos, integracijos ir kalbos mokymosi programas, taip pat prisidedame prie įvairių paramos Ukrainai rinkimo renginių.
Nepaisant visos ligšiolinės paramos Ukrainai, praėjus daugiau nei 1000 dienų nuo plataus masto karinės invazijos pradžios, agresorius toliau, negerbdamas ir neskaičiuodama savo armijos gyvybių graužiasi fronte. Ji ne tik pati perėjo į karo ekonomikos režimą, bet ir geba sutelkti savo blogio bendrininkes. Kas remia dronais, kas amunicija, kas kariais. Rusiška karo mašina nemažina apsukų per kraują ir purvą.
Šio karo baigtis labai priklauso ir nuo Vakarų partnerių paramos – kiekviena sostinė, esanti NATO ir Europos Sąjungoje, privalo kaip išgali palaikyti Ukrainą, įskaitant Ukrainos pergalės planą ir Taikos formulę bei drauge prisidėti prie jų įgyvendinimo. Potencialo mes Vakaruose tikrai turime. NATO ir Europos Sąjungos šalių BVP sumoje yra daugiau nei 25 kartus didesnis negu Rusijos. Ir daugiau nei 20 kartų didesnis negu Rusijos, Irano, Baltarusijos ir Šiaurės Korėjos BVP kartu sudėjus. Taigi, Ukrainos pergalei resursų netrūksta. Reikia mūsų visų ryžto, ir valstybių ir savivaldybių lygiu. Tik Ukrainos pergalės atveju įmanoma ilgalaikė ir tvari taika mūsų regione“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Rezoliucija smerkiama karinė agresija ir regione vykdomi destabilizuojantys veiksmai, taip pat pažymima, kad šis karas yra visos Europos bei Vakarų pasaulio laisvės ir vertybių gynyba, todėl tvari, teisinga, ilgalaikė taika ir saugumas Europoje gali būti pasiekti tik Ukrainos pergalės atveju. Šia rezoliucija miestas įsipareigoja ir toliau teikti politinę, moralinę ir materialinę paramą Ukrainai, įskaitant jos savivaldybes, kaip buvo daroma iki šiol, taip pat išlaikyti atskirą paramos eilutę Vilniaus miesto biudžeto plane.
Pasirašyta rezoliucija siunčiama Europos Sąjungos, NATO valstybių sostinėms bei šiose šalyse esantiems Vilniaus miestams-partneriams.
Vilnius – išvien su Ukraina iki pergalės
Preliminariai skaičiuojama, kad 2024 m. Vilniaus miesto savivaldybės skirta parama Ukrainai perkops 1,1 mln. eurų.
700 tūkst. eurų siekianti finansinė parama skirta Dnipro, Charkivo miestams, Charkivo srities Derhači miestui, labdaros organizacijai „Ce Tu“, kuri teikia pagalbą nukentėjusiems nuo karo ir praradusiems nuolatines gyvenamąsias vietas. Šiemet Kyivo srities Bravorų miestui suteiktos paramos daiktais vertė turėtų siekti iki 450 tūkst. eurų.
Dnipre esančiame Taraso Ševčenkos nacionaliniame akademiniame muzikos ir dramos teatre bus įrengta 500 vietų požeminė erdvė, kurioje kultūros renginiai ir susibūrimai galės vykti net ir karo sąlygomis. Charkive tokia saugi patalpa bus įrengta vienoje iš miesto mokyklų, taip užtikrinant sklandų ugdymo procesą. Derhači mieste bus įsigyta šiukšlių išvežimo mašina miesto sanitarinei situacijai palaikyti ir nuolaužoms po apšaudymų tvarkyti. Bravorų miestui bus perduotos medicininės priemonės, kurios itin reikalingos multifunkcinės rajono ligoninės veiklos užtikrinimui. Labdaros organizacijai „Ce Tu“ bus perduotos kūdikių ir vaikų higienos priemonės.
Jau anksčiau Vilnius Ukrainai paskyrė daugiau nei 1,3 mln. eurų humanitarinės pagalbos paketą, o „UNBROKEN Ukraine“ iniciatyvai, suteikiančiai reabilitacijos paslaugas karo paveiktiems asmenims, skyrė net 700 tūkst. eurų. Paramą nuniokotiems regionams siuntė „Vilniaus vandenys“, „Vilniaus šilumos tinklai“ ir kt. savivaldybės įmonės.
2022 m. vasarį Vilniuje pradėjo veikti didžiausias Lietuvoje ukrainiečių karo pabėgėlių centras, startavo ukrainiečių mentorystės programa „BeFriend Vilnius“, padedanti prieglobsčio prašytojams greičiau integruotis miesto gyvenimą, taip pat teiktos įvairios psichikos sveikatos stiprinimo, smurto ir kt. veiklos.
Bendradarbiaujant su kitomis institucijomis ir organizacijomis didinamos ir ukrainiečių įdarbinimo, kalbų mokymosi galimybės, rengiamos šventės. Savivaldybė aktyviai prisideda ir prie masinių paramos Ukrainai rinkimo renginių organizavimo.
Neeiline proga atkreipti žurnalistų ir lyderių dėmesį į Ukrainą buvo ir praėjusių metų liepą Vilniuje vykęs NATO Viršūnių susitikimas, kurio metu Vilnius buvo paminėtas virš 100 tūkst. publikacijų visame pasaulyje. Išreiškiant solidarumą, mėlyna ir geltona spalvomis nušvito tiltai, fontanai, Neries pakrantėje gėlėmis užrašytas Ukrainos šūkis, vėliavomis ir kita simbolika pasipuošė daugiabučiai ir autobusai.
Migracijos departamento duomenimis, nuo 2022 m. vasario mėn. Vilniuje savo gyvenamąją vietą registravo beveik 33 tūkst. ukrainiečių. Šiuo metu registruotų ukrainiečių tautybės gyventojų sostinėje, remiantis „International House Vilnius“ informacija, yra apie 16,5 tūkst.
