Didžiausias centralizuotos šilumos tiekėjas Lietuvoje AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams jau išsiuntė sąskaitas už sausio mėnesį tiektą šilumos energiją, kurios vidutiniškai 7 proc. mažesnės nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 61 Eur su PVM, sename, energetiškai neefektyviame – 104 Eur su PVM.
Sausio mėnesį sostinėje šilumos kilovatvalandė kainavo 8,24 ct be PVM arba 8,98 ct/kWh su 9 proc. PVM, 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu kaina siekė 7,61 ct/kWh be PVM. Šis šildymo sezonas išsiskiria tuo, kad nebeliko iki tol gyventojams du sezonus taikytos PVM lengvatos.
Šilumos suvartojimui, kuris lemia sąskaitos dydį, įtaką daro ir lauko oro temperatūra. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šis sausis buvo šiltesnis, vidutinė lauko oro temperatūra Vilniuje siekė 1,4 laipsnio. Iš viso sostinės pastatams šildyti suvartota 470 808 megavatvalandžių (MWh) šilumos energijos. Lyginant su praėjusio šildymo sezono tuo pačiu laikotarpiu, dėl šiltesnės lauko oro temperatūros šis kiekis sumažėjo 23 proc.
„Nors šis sausis išsiskiria aukštesne lauko oro temperatūra, tačiau reikia neužmiršti 9 proc. PVM, kuris, priešinai negu praėjusį šildymo sezoną, Seimo sprendimu vėl taikomas centralizuotai tiekiamai šilumai. Taigi už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 61 Eur su PVM, praėjusį sezoną šildymas sausį vidutiniškai kainavo 66 Eur be PVM. Nerenovuotame daugiabutyje vidutinė sausio mėnesio šildymo sąskaita yra 104 Eur su PVM, pernai – 112 Eur be PVM“, – sąskaitų skirtumus vardija VŠT Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.
Nors šilumos kaina visiems vilniečiams vienoda, R. Jasiulionienė atkreipia dėmesį į daugiabučių namų sąskaitų skirtumus, kuriuos lemia šildomų pastatų energetinis efektyvumas.
„Senų, neprižiūrėtų ir energetiškai neefektyvių daugiabučių namų gyventojai moka didesnes sąskaitas už šildymą, kadangi per nesandarias pastato konstrukcijas prarandama daugiau šilumos, patiriami ženkliai didesni šilumos nuostoliai. Nesiimant jokių veiksmų gerinti pastato energetinį efektyvumą, kasmet prarandamos šilumos nuostoliai natūraliai didėja, net jeigu orai ir šiltesni, tad tokiu būdu gali augti šildymo išlaidos“, – aiškina R. Jasiulionienė.