Saulius Mikoliūnas ruošiasi paskutinį kartą įžengti į aikštę kaip profesionalus futbolininkas – ilgametis „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės kapitonas apsisprendė padėti tašką savo žaidėjo karjeroje.
Lapkričio 12-ąją „Žalgiris“ Vilniuje žais paskutines šio sezono rungtynes. Jos taps 39 metų žaidėjo atsisveikinimu su profesionaliu futbolu.
„Natūralu, kad ateina laikas. Kad ir koks kovingas esu, bet laikas yra neįveikiamas. Jis suvystė mane kaip smauglys ir galiausiai nugalėjo. Šiais metais tai pasijautė per sveikatą – buvo mikrotraumų, sunkesnis atsistatymas. Tai ženklas, kad reikia šį gražų futbolo etapą baigti. Tai darau su visiška ramybe, nes pats jaučiu, kiek man metų, kiek praleista futbole. Jaučiu, kad atidaviau viską, ką galėjau, kad kito kelio nėra“, – kalbėjo S. Mikoliūnas.
Nors profesionalų futbole praleido daugiau nei 20 metų, jis teigė, jog žaidimu nėra persisotinęs: „Futbolas yra mano širdyje. Ta aistra kurią jaučiu futbolui… Tikiuosi, kad žmona nesupyks, bet futbolas yra mano antra meilė. Kiekvieną dieną esu laimingas eidamas į treniruotes. Kai žaidi ta aistra veža į priekį. Kol turėjau sveikatos, kol kūnas galėjo konkuruoti – tol ir žaidžiau. Kai jau kūnas rodo ženklus, kad laikas nustoti – išeinu.“
Lietuvos čempionate 2003 metais sostinės „Žalgirio“ stadione debiutavęs S. Mikoliūnas gimtajame mieste sužais ir paskutines rungtynes. „Tai yra svajonė – kur pradėjai, kur užaugai, ten sugrįžti ir gražiai išeiti“, – kalbėjo jis.
2005-2015 metais jis atstovavo Škotijos, Ukrainos, Baltarusijos klubams, o į Lietuvą sugrįžo 2016 m. – kai pasirašė sutartį su „Žalgiriu“. Pats sugrįžimo etapas tęsėsi ilgiau nei pats futbolininkas tikėjosi. Antrąjį sezoną sostinėje patirta sunki trauma nepalaužė žaidėjo ryžto – netgi atvirkščiai. Šių metų sezonas jam buvo aštuntasis komandoje.
Iki šiol „Žalgirio“ gretose jis sužaidė 221 rungtynes. „Tiek ilgai žaisti tikrai nesitikėjau. Būdamas jaunas galvojau, kad profesionaliame futbole pažaisti iki 36 metų. Bet taip susiklostė, kad 33-ejų patyriau kryžminių raiščių traumą. Septyni mėnesiai be futbolo iššaukė begalinę aistrą žaisti, o vėliau – noras vėl tapti čempionais.
Su „Žalgiriu“ iki to keliavome trejus metus. Kūnas leido, dar nenusileidau jaunimui. Mintis buvo tokia, kad kol būsiu konkurencingas – tol žaisiu“, – prisiminė S. Mikoliūnas. Praėjusiais metais jis sužaidė 100-ąsias rungtynes Lietuvos rinktinėje, o su „Žalgiriu“ pateko į UEFA grupių turnyro pagrindinį etapą – ko anksčiau nebuvo pavykę ne vienam kitam šalies klubui.
„Tikrai galėčiau pasidžiaugti, kad pavyko rinktinėje sužaisti tiek rungtynių, o su „Žalgiriu“ išeiti į grupių etapą Europoje. Aišku, aukščiausias tikslas buvo sužaisti Čempionų lygos grupių etape. Šita svajonė liko neįgyvendinta, – pripažino S. Mikoliūnas. – Nuostabūs prisiminimai liko iš Škotijos, kur pirmą kartą paragavau legionieriaus duonos. Pilni stadionai ten jaunam žaidėjui kažkas buvo nerealaus.
Paskui sekė Ukraina, buvo aukšto lygio čempionatas, irgi liko nuostabūs prisiminimai. Galiausiai grįžau į namus. Pastarieji metai, praleisti čia, buvo patys laimingiausi. Nepaisant to kaip susiklostė šių metų sezonas iš futbolo išeinu laimingas.“
Kaip vieną didžiausių nusivylimų jis įvardino apmaudų „Žalgirio“ pralaimėjimą 2016 m. Čempionų lygos atrankos rungtynėse Kazachstane, kai „Astana“ ekipai pralaimėta paskutinėmis akimirkomis, o įsimintiniausiu laimėjimu – praėjusių metų pasiekimus ir 2020 metų sezono atomazgą, kai po trijų sezonų pertraukos pavyko iškovoti čempionų titulą.
„Futbolas ne vien rožėmis ir pergalėmis klotas. Iš nusivylimų įstrigo rungtynės Astanoje, kur praleidome įvartį paskutinę minutę, nors buvome šalia patekimo į kitą etapą, – prisiminė žaidėjas. – Labai įsiminė tas momentas, kai paskutiniame ture susigrąžinome čempionų titulą. Praėjęs sezonas buvo fantastiniai, įsimintiniausi.“
Paskutinėse savo rungtynėse jis planuoja sužaisti bent 13 minučių, o paskutiniu varžovu likimas lėmė simboliškai lėmė Alytaus „Dainavą“ – komandą iš Dzūkijos regiono, iš kurio kilę S. Mikoliūno tėvai. Koks bus kitas jo žingsnis po žaidėjo karjeros pabaigos? „Laikas parodys, bet nenorėčiau nutolti nuo futbolo. Norėtųsi ir toliau prisidėti prie Lietuvos futbolo situacijos gerinimo“, – kalbėjo S. Mikoliūnas.
Paskutinės S. Mikoliūno rungtynės vyks lapkričio 12 dieną, sekmadienį, nuo 14 val. 55 min. LFF stadione.
Video S. Mikoliūnas: Tai svajonė – kur pradėjai, ten sugrįžti ir gražiai išeiti
