Vasarą suformavus naująją koaliciją, valdantieji sugrįžo prie svarstymų apie tai, jog valstybei reikėtų išpirkti privačių investuotojų valdomas „Ignitis grupės“ akcijas ir taip šios bendrovės valdymą visiškai perimti į valstybės rankas. Kaip rodo naujausia Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta visuomenės apklausa, šiai valdančiosios „Nemuno aušros“ rinkimų programos nuostatai pritaria daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų.
Rugsėjo 24 – spalio 9 dienomis atlikto tyrimo metu šalies gyventojų klausta, ar jie pritaria, ar nepritaria tam, kad valstybė išpirktų „Ignitis grupės“ akcijas iš privačių investuotojų ir taptų vienintele šios energetikos grupės akcininke.
Kaip rodo apklausa, 54 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) pasisako už tai, kad vienintele „Ignitis grupės“ akcininke vėl taptų valstybė – iš jų 31 proc. idėjai greičiau pritaria, o 23 proc. – visiškai pritaria.
Tuo metu „Ignitis grupės“ akcijų delistingavimui nepritaria trys iš dešimties apklaustų gyventojų (31 proc.) – iš jų 11 proc. visiškai nepritaria ir 20 proc. greičiau nepritaria.
Šiuo klausimu nuomonės neturėjo 15 proc. respondentų, dažniausiai tai – besimokantis jaunimas (keturi iš dešimties šios grupės respondentų).
Siūlymą labiausiai palaiko „Nemuno aušros“ elektoratas, prieš – konservatorių rinkėjai
Vertinant pagal partijas, „Ignitis grupės“ akcijų išpirkimą labiau palaiko „Nemuno aušros“ rinkėjai (75 proc. pasisako už, 19 proc. – prieš), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei socialdemokratų rinkėjai (už pasisako atitinkama 74 ir 61 proc. rinkėjų, prieš – po 20 ir 26 proc.).
Didžiausi siūlymo delistinguoti grupės akcijas priešininkai – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkėjai: prieš pasisako 45 proc. jų, už – 41 proc.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Liberalų sąjūdžio rinkėjai labiau linkę palaikyti „Ignitis grupės“ akcijų išpirkimą iš privačių investuotojų – už idėją pasisako daugiau nei pusė šių politinių jėgų rinkėjų.
Idėją palaiko 53 proc. demokratų rinkėjų, prieš pasisako 35 proc., tarp liberalų – už siūlymą pasisako 55 proc. rinkėjų, 33 proc. prieš.
Tarp neapsisprendusių gyventojų, kurie nežino, už kurią partiją balsuotų, 44 proc. teigė idėją palaikantys, 24 proc. jai nepritarė.
Tuo metu vertinant respondentus pagal politines pažiūras, daugiau nei pusė tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų pažiūrų rinkėjų „Ignitis grupės“ delistingavimui pritaria.
Už idėją pasisako 54 proc. kairiųjų pažiūrų respondentų (prieš – 35 proc.) ir 51 proc. dešiniųjų pažiūrų gyventojų (prieš – 37 proc.)
Idėjos taip pat labiau nepalaiko kitų tautybių Lietuvos gyventojai (prieš – 41 proc., už – 33 proc.), siūlymui pritaria daugiau nei pusė lietuvių (56 proc.), o nepritaria – 30 proc.
„Ignitis grupės“ akcijų išpirkimui labiau pritaria vyrai (57 proc.) nei moterys (52 proc.), taip pat – vyresni nei 30 metų žmonės, kolegiją ar technikumą baigę respondentai bei gyventojai su didžiausiomis (virš 2 tūkst. eurų) šeimos mėnesinėmis pajamomis, specialistai ir tarnautojai.
Siūlymui santykinai labiau nepritaria jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei gaunantys vidutines (1,2–2 tūkst. eurų) šeimos pajamas per mėnesį, vadovai, dirbantys privačiame sektoriuje.
„Baltijos tyrimų“ vadovė: gyventojai galvoja, kad išpirkus akcijas pigs paslaugos
Anot „Baltijos tyrimų“ vadovės Rasos Ališauskienės, galima vertinti, jog idėją palaikantys gyventojai tikisi, kad „Ignitis grupę“ perėmus į valstybės rankas pigtų bendrovės teikiamos paslaugos.
„Žiūrint į tuos, kas idėjai labiau pritaria – matyti, tikisi, kad išpirkus akcijas pigs paslaugos, nes, jeigu tai bus grynai valstybinė, nebe privati įmonė, matyt gyventojai įsivaizduoja, kad valstybė galės reguliuoti paslaugų kainas ir tos paslaugos bus pigesnės“, – Eltai teigė ji.
Anot sociologės, stebina palyginti nedidelis skaičius respondentų, kurie neturi nuomonės šiuo klausimu – tokių buvo tik 15 proc.
„Manau, kad tos informacijos apie akcijų išpirkimą buvo, bet ar buvo pakankamai argumentų už ir prieš – sunkoka pasakyti. (…) Kokios tos pasekmės būtų, dauguma žmonių turbūt nelabai ir supranta, ir neturi informacijos“, – sakė sociologė.
Pasak R. Ališauskienės, logiškai atrodo tai, kad siūlymą išpirkti „Ignitis grupę“ palaiko „aušriečių“ rinkėjai, o prieš pasisako konservatorių elektoratas.
„Tai daugiau toks politizuotas klausimas, negu pagrįstas kažkokia ekonomine logika ar argumentais“, – pridūrė ji.
„Ignitis grupės“ akcijų viešas siūlymas akcijų biržoje pradėtas 2020-ųjų spalį. Įmonę ir toliau valdo valstybė – 74,99 proc. akcijų priklauso Finansų ministerijai.
Tuo metu likusius daugiau nei 25 proc. akcijų valdo instituciniai investuotojai (15,06 proc.), iš kurių daugiausia Baltijos šalyse, ir mažmeniniai investuotojai (9,95 proc.), iš kurių didžioji dalis – Lietuvoje.
„Baltijos tyrimų“ rugsėjo 24 – spalio 9 d. atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos metu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), tyrimas vyko 108 atrankos taškuose.
Tyrimo rezultatai atspindi suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Tyrimo duomenys sverti tam, kad atspindėtų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.
Rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc. punktų.
Ūla Klimaševska (ELTA)
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama
