Kino teatruose nuolat, t.y. ne rečiau kaip kartą per 2-3 mėnesius, lankosi kas trečias Lietuvos gyventojas. O dažniausiai į šią pramogų ir kultūros erdvę veržiasi didmiesčiuose gyvenantys moksleiviai bei studentai, mėgstantys komedijas ir… sveiką maistą. Tokias tendencijas atskleidė bendrovės „Nielsen“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
„Turbūt nieko nuostabaus, kad didžiajame ekrane rodomi filmai labiausiai masina jaunimą – kino teatruose nuolat lankosi 56 proc. 16-19 m. jaunuolių ir 41 proc. 20-24 metų šalies gyventojų. Tačiau išties įdomu, kad kino salės, kurios daug kam asocijuojasi su kukurūzų spragėsiais ir saldžiaisiais limonadais, itin mėgstamos sveiko maisto mėgėjų“, – sako „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp.
Tyrimo duomenimis, kino teatruose nuolat lankosi 31 proc. visų šalies gyventojų. Tuo tarpu iš tų gyventojų, kurie parduotuvėse pirmiausia ieško sveiko maisto produktų.
„Tokios tendencijos gali būti įdomios ne tik kino teatrų operatoriams, kurie siūlo platų užkandžių ir gėrimų pasirinkimą savo klientams, bet ir reklamos užsakovams, juolab kad kino reklamos apimtys pastaraisiais metais sparčiai auga“, – atkreipia dėmesį „Nielsen“ vadovė.
„Nielsen“ tyrimo duomenimis, 38 proc. šalies gyventojų filmus didžiuosiuose ekranuose žiūri tik retkarčiais, o 32 proc. į kino sales užsuka rečiau nei kartą per metus arba išvis neužsuka.
Didžiausi skirtumai pastebimi tarp skirtingų amžiaus grupių atstovų. Pavyzdžiui, kino teatruose reguliariai lankosi 50 proc. šalies studentų ir vos 17 proc. pensininkų.
Daugiausia prisiekusių kino teatro lankytojų gyvena Vilniuje – į kiną reguliariai eina 43 proc. sostinės gyventojų, 38 proc. klaipėdiečių, 36 proc. šiauliečių, 35 proc. panevėžiečių ir 33 proc. kauniečių. Kituose miestuose kino teatruose nuolat lankosi vos 22 proc. gyventojų.
Apklausos metu taip pat paaiškėjo, kad populiariausias kino filmų žanras Lietuvoje – komedija. Šio žanro filmams pirmenybę teikia daugiau kaip pusė arba 55 proc. žiūrovų. Daug dėmesio sulaukia ir nuotykių (47 proc.), veiksmo (43 proc.), romantinės komedijos (38 proc.) bei istoriniai filmai (34 proc.). Tuo tarpu siaubo filmus, trilerius ar dokumentinius filmus renkasi mažiau gyventojų.
„Šie skaičiai tik patvirtina, kad kinas Lietuvoje dažniausiai asocijuojasi su pramoga, linksmai praleistu laisvalaikiu. Be to, komedija turbūt pats universaliausias žanras, tinkantis įvairaus amžiaus ir interesų auditorijai. Tiesa, kiek išsiskiria vyresnio amžiaus publikos skonis. Jei jaunimo iki 25 metų amžiaus grupėje komedijas renkasi net trys ketvirtadaliai kino gerbėjų, tai tarp 55-64 metų gyventojų šiam žanrui pirmenybę teikia vos trečdalis – šioje auditorijoje populiaresni istoriniai filmai“, – sako I. Lepp.
Tai, kad komedijos yra labiausiai mėgstamos Lietuvoje, patvirtina ir Lietuvos kino centro sudarytas 1993-2017 metų kino topas: pirmoji vieta teko lietuviškajam „Redirected / Už Lietuvą!“ (2014 metai), antroji – juostai „Trys milijonai“ (2017 metai), trečioji – animaciniam filmui „Pakalikai“ (2015 metai).
Statistikos departamento duomenimis, per 2017 m. Lietuvos kino teatruose apsilankė 4 mln. 150 tūkst. žiūrovų, jų skaičius išaugo 359 tūkst. Praėjusiais metais šalies kino teatrai filmus rodė 83 kino salėse, turinčiose 18,3 tūkst. žiūrovų vietų. Vienoje kino salėje per metus vidutiniškai parodyta 1,3 tūkst. kino filmų seansų.
Reprezentatyvų nuomonių tyrimą liepos mėnesį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“, tyrimo metu apklausti 1607 gyventojai.
