Siekiant skatinti Vilniaus moksleivių susidomėjimą skaitymu, 13 Vilniaus miesto savivaldybės pavaldumo mokyklų įrengiami „Magiški skaitymo kampeliai“. Tai pagal kiekvienos mokyklos individualius poreikius atnaujintos skaitymo erdvės, kurių įrengimui Vilniaus miesto savivaldybė skyrė daugiau nei 2 mln. eurų. Žemynos progimnazijoje vykusio „Magiško skaitymo kampelio“ atidarymo metu buvo pristatyta ir Vilniuje pradedama iniciatyva – lenkų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, mokymasis.
„Dabar sparčiai tobulėjančios technologijos kuria aplinką, kurioje susikaupti darosi vis sunkiau. Su įvairių įrenginių greičiu moksleiviai susipažįsta vis anksčiau ir tai kelia iššūkį. Skaitymo gebėjimo lavinimas yra mąstymo, žinojimo ir pasaulio suvokimo pagrindas. Šį įgūdį būtina pastoviai ugdyti ir sudaryti tam tinkamas sąlygas. Atnaujintos skaitymo erdvės tam padės“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.
2024 m. prasidėjusio „Magiškų skaitymo kampelių“ projekto metu savivaldybės lėšos buvo paskirstytos baldų, kitų reikiamų įrenginių, remonto darbams tarptautinį švietimą vykdančiose sostinės mokyklose jau esančioms erdvėms, kurios nuo šiol specialiai pritaikytos ramiam skaitymui ir mokymuisi. Šiais mokslo metais „Magiškais skaitymo kampeliais“ jau džiaugiasi Vilniaus Maironio progimnazija, Radvilų gimnazija, Žvėryno gimnazija, Žemynos progimnazija ir Antano Vienuolio progimnazija. Iki 2025 m. pabaigos skaitymo erdvių įrengimo darbai bus užbaigti dar 8 Vilniaus mokyklose – Antakalnio progimnazijoje, Žemynos gimnazijoje, Taikos progimnazijoje, Žirmūnų gimnazijoje, Vytauto Didžiojo gimnazijoje, Šv. Kristoforo progimnazijoje, Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje ir Užupio gimnazijoje.
Žemynos progimnazijoje vykusio „Magiško skaitymo kampelio“ atidarymo metu buvo pristatyta šioje ir keliose kitose sostinės mokyklose pradėta vykdyti iniciatyva – lenkų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, mokymasis. Šiais mokslo metais Žemynos progimnazijos mokiniams siūloma neformaliojo švietimo programa „Lenkų kalba ir kultūra“. Ja siekiama, kad mokiniai turėtų progą pažinti ne tik lenkų kalbą, bet ir kultūrą. Žemynos progimnazijoje antrąją užsienio kalbą siūloma mokytis jau nuo 5 klasės. Šiuo metu progimnazijos mokiniai, kaip antrąją užsienio kalbą turi galimybę mokytis ispanų (319 mokinių), vokiečių (138 mokiniai) ar prancūzų (161 mokinys). Nuo kitų mokslo metų mokykla planuoja suformuoti ir lenkų, kaip antrosios užsienio kalbos, grupę. Mokykla tikisi greitai pradėti bendradarbiavimą su Lenkijos institutu Vilniuje.
„Matome didelę prasmę mokytis lenkų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. Lenkus su lietuviais sieja bendra istorija, kultūrinės jungtys ir kaimynystės ryšys. Geopolitiniame kontekste, kai kalbame apie regiono saugumą ir stipresnę partnerystę, kalbos mokymasis tampa dar vienu bendrystės tiltu. Šiemet Vilniaus Žemynos progimnazijoje siūlome neformaliojo švietimo programą „Lenkų kalba ir kultūra“. Planuojame kviestis įvairių sričių svečius, organizuoti popietes, filmų peržiūras, pažintines išvykas, rengti bendras edukacijas su mokyklomis, kuriose mokoma lenkų kalbos. Tikiu, kad ši iniciatyva padės populiarinti lenkų kalbą mūsų mokykloje ir paskatins vaikus atrasti šios kalbos ir kultūros grožį, o mūsų ketvirtokus – kitais mokslo metais, penktoje klasėje, pasirinkti lenkų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą“, – sako Vilniaus Žemynos progimnazijos direktorė Laura Armanavičė-Geffen.
Vilniuje ilgą laiką dominavusį rusų, kaip antrosios užsienio kalbos, mokymąsi jau kelis metus iš eilės keičiama platesniu ES kalbų pasirinkimu. Per metus rusų kalbą, kaip antrąją užsienio kalbą, besimokančiųjų skaičius stipriai sumažėjo. Kai kurie rusų kalbos mokytojai jau pradėjo persikvalifikavimo studijas – keli iš jų persikvalifikuoja į ispanų, lietuvių ir prancūzų kalbų mokytojus. Neseniai sostinėje atsirado rimta alternatyva – ispanų kalba kaip antrosios užsienio kalbos pasirinkimas, kuri sulaukė netikėto populiarumo. Tad, nuo 2026 m. rugsėjo ispanų kalbą bus galima rinktis ir kaip pirmąją užsienio kalbą. Taip pat, pastebimas ir prancūzų bei vokiečių kalbų mokymosi atgimimas.
Lenkų kalbos mokymasis – dar vienas svarbus Vilniaus žingsnis, suteikiantis vis daugiau galimybių moksleiviams mokytis skirtingų ES kalbų. Pasak Vilniaus vicemero Vytauto Mitalo, Lenkija yra svarbi strateginė Lietuvos partnerė, kurios kultūros ir istorijos bendrumas su Lietuva yra senas ir laiko patikrintas. Taip pat, Vilniuje gyvena didelė lenkų tautinė mažuma ir lietuviškose mokyklose besimokantys lenkų tautinės mažumos atstovai nuo šiol turės galimybę mokytis lenkų kalbą. V. Mitalo teigimu, kuo didesnis draugiškų šalių kalbos ir stipresnis valstybinės kalbos mokėjimas visiems Vilniuje lems platesnes tolesnio mokslo ir karjeros galimybes.
Lenkų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą lietuvių mokyklose jau pernai pradėjo mokyti Vilniaus Salininkų gimnazija ir Pavilnio pagrindinė mokykla. Salininkų gimnazijoje lenkų kalbą šiuo metu mokosi 24 vaikai, o Pavilnio pagrindinėje mokykloje – 43. Šiose mokyklose lenkų kalba integruota į formalųjį ugdymą, kadangi surinktas pakankamas vaikų skaičius formuoti kalbos mokymosi klases. 12 vaikų mokosi lenkų kaip antrąją užsienio kalbą ir Barboros Radvilaitės progimnazijoje.
Šaltinis:
Vilniaus miesto savivaldybė
