Nuo šio mėnesio Šeškinės šlaitų geomorfologiniame draustinyje pradedami naikinti invaziniai agresyviai plintantys augalai – uosialapiai klevai. Jie bus nudžiovinami herbicidais, o vėliau – nukertami. Taip siekiama išgelbėti nykstančias pievų ir natūralaus miško buveines, kurias agresyviai užgožia iš Šiaurės Amerikos atklydęs „žaliasis užkariautojas“.
Staigus plitimas
Šeškinės šlaitų geomorfologiniame draustinyje, kurį prižiūri Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, uosialapių klevų sąžalynas susidarė per daugiau nei dvidešimt metų.
Lyginant 2005–2006 metų ortografines nuotraukas su dabartinėmis, pokyčiai stulbinantys: vietoj atvirų pievų ir miškingų šlaitų – tamsiai žali, vienalyčiai uosialapių sąžalynai. Jie apjuosė net senus pušynus, o šlaituose stūkso šimtai stambių, sėklų tūkstančius barstančių individų.
Invaziniai augalai paplitę visoje draustinio teritorijoje, o daugiausia šių medžių auga ties Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvių sankirta.
Nudžiovins hebicidais
Siekiant sustabdyti jų plitimą, Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija ėmėsi ryžtingų veiksmų. Patvirtintas specialus uosialapio klevo naikinimo planas, kuris apima net 28,09 hektaro plotą. Uosialapių klevų naikinimo darbus atliks direkcijos samdyta įmonė „Ekonovus“.
Darbus planuojama pradėti liepos pabaigoje – pirmiausia medžiai bus džiovinami: į kamienus gręžiamos skylės, į kurias bus suleidžiami herbicidai. Aplinkai šis būdas nėra kenksmingas, nes herbicidai suleidžiami tiesiai į kamieną. Dėl to augalų lapai pradeda ruduoti ir medis po truputį nudžiūsta. Spalio–gruodžio mėnesiais nudžiūvę medžiai bus nupjauti.
Tokiomis pat priemonėmis buvo sumažinta uosialapių klevų populiacija A. Kojelavičiaus gatvėje ir aplinkinėse teritorijose. Uosialapiai klevai jau išnaikinti 78 ha ploto teritorijoje – tai sudarytų pusę Vingio parko teritorijos.
Atkurti pamiškių pievas – grąžinti gyvybę
Darbų tikslas – ne tik pašalinti pavojingą invazinę rūšį, bet ir atkurti tai, ką ji jau sunaikino: atviras, šviesias miško aikšteles, kuriose vėl galėtų vešėti vietiniai augalai – nuo plukių iki varpenių. Tokios buveinės anksčiau čia klestėjo, o dabar jos svarbios ne tik augalams, bet ir vabzdžiams, paukščiams bei smulkiesiems žinduoliams.
„Šeškinės šlaitai – vienas svarbiausių Vilniaus žaliojo karkaso elementų. Tai ne tik graži vieta pasivaikščiojimams, bet ir vertinga ekosistema. Kai kurie šlaitų plotai – ypač pietinėje ir pietrytinėje dalyje – dabar tapo tamsia, uosialapio užgrobta teritorija, kurioje nėra šansų augti niekam kitam,“ – sako Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos ekologas Rokas Butkus. Jo nuomone, miesto aplinkoje natūralūs procesai dažnai sutrikdomi, todėl gamtai reikia mūsų pagalbos, kad galėtų atsikurti.
Paplito iš parkų ir sodų
Uosialapis klevas (lot. Acer negundo) – kadaise buvo sodinamas kaip puošmena parkuose, miestų želdynuose, net privačiuose kiemuose. Itin gajus ir sparčiai plintantis uosialapis klevas pateko į natūralią gamtą ir pradėjo kelti ten grėsmę. Uosialapiai klevai įsitvirtina ten, kur vietiniai augalai sunkiai išgyvena – upių pakrantėse, apleistose miesto teritorijose, šlaituose ir pamiškėse. Čia jis ne tik užima erdvę, bet ir išstumia vietines rūšis, naikina biologinę įvairovę ir keičia visos ekosistemos struktūrą.
„Tai nėra tiesiog medis, kuris užaugo netinkamoje vietoje. Tai agresyvi invazinė rūšis, galinti per metus užauginti net du metrus ir sudaryti tankius sąžalynus, kuriuose nebelieka vietos nei saulės šviesai, nei kitiems augalams“, – pastebi R. Butkus.
