Vasario 26 d., ketvirtadienį, reaguojant į pavasariais kylančią potvynių tikimybę, vyko Vilniaus rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) posėdis. Jo metu aptarta situacija Vilniaus rajone, peržiūrėtas veiksmų planas, kurio būtų imtasi, taip pat atkreiptas dėmesys į veiksmų algoritmą bei problematiką.
„Nors pavasario potvynio Vilniaus rajono savivaldybėje šiemet greičiausiai bus išvengta, neatsipalaiduojame. Aiškus veiksmų planas, suderinti institucijų ir administracijos padalinių veiksmai bei situacijos stebėsena yra būtinos prielaidos tam, kad prireikus galėtume operatyviai reaguoti ir užtikrinti gyventojų saugumą“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.
Situacija Vilniaus rajone
Vilniaus rajone, potvynio, tikėtina, bus išvengta. Dėl galimo pavasarinio polaidžio kai kuriose vietose gali būti laikinai apsemti atskiri kelių ruožai ar sklypai, tačiau reikšmingesnių padarinių nenumatoma.
Rizikos teritorijos Lietuvoje
Informaciją apie galimas potvynių rizikos zonas galite stebėti interaktyviame žemėlapyje.
Aktualią informaciją teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).
Išsamią informaciją apie pasirengimą galimam potvyniui, reagavimą bei praktinius patarimus taip pat rasite interneto svetainėje lt72.lt: https://lt72.lt/informacija-apie-galima-potvyni-lietuvoje-duk/
Informacija hidrotechninių statinių savininkams ir naudotojams
Šylant orams kyla didelė rizika upėse formuotis ledų sangrūdoms, todėl Aplinkos apsaugos departamentas ragina savivaldybes bei hidrotechninių statinių (pvz., užtvankų, vandens pralaidų ir kitų vandens reguliavimo įrenginių) savininkus ir naudotojus pasirengti galimiems potvyniams, pasirūpinant statiniais ir aplinkos saugumu.
Šiuo laikotarpiu ypač svarbu užtikrinti statinių patikimumą ir tinkamą veikimą. Didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas didžiausią riziką keliančioms užtvankoms bei kitiems prastos būklės hidrotechniniams statiniams.
Kokių veiksmų rekomenduojama imtis hidrotechninių statinių savininkams, naudotojams ar prižiūrėtojams:
- iš anksto patikrinti užtvankų, vandens pertekliaus pralaidų, pylimų, kanalų ir kitų hidrotechninių statinių techninę būklę;
- užtikrinti, kad potvynio vandeniui praleisti skirti įrenginiai (uždoriai, šachtos, sifonai, šandorai, keltuvai ir kt.) nebūtų apledėję – prireikus ledą pašalinti;
- įsitikinti, kad uždorių valdymo mechanizmai veikia sklandžiai ir gali būti naudojami bet kuriuo metu;
- jei statinių būklė kelia abejonių, laiku organizuoti tvenkinio vandens lygio pažeminimą;
- apie planuojamą uždorių atidarymą norint praleisti pavasario potvynio vandenį ir galimą staigų vandens lygio kilimą informuoti hidrotechninių statinių savininkus bei naudotojus;
- perspėti žvejus ir vietos gyventojus, kad dėl vandens lygio svyravimų ledas upėse ir tvenkiniuose gali tapti nesaugus.
