2024 m. didėjant klientų skaičiui, didžiausios šalies vandentvarkos įmonės „Vilniaus vandenys“ pajamos augo iki 62,1 mln. eurų ir buvo 5 proc. didesnės palyginti su 2023 metais. Siekiant užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą, 2024 m. „Vilniaus vandenys“ investicijoms skyrė 26,4 mln. eurų. Daugiausiai jų buvo skirta infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui, įmonės poveikio aplinkai mažinimui, inovacijoms ir skaitmenizacijai.
Neaudituotais duomenimis, 2024 m. „Vilniaus vandenų” įmonės grynasis pelnas siekė 5 mln. eurų, palyginti su 2023 metais, kai grynasis pelnas sudarė 10,2 mln. eurų, kuriame atsispindėjo 2022 metais įmonės patirto 6 mln. eurų nuostolio kompensavimas, kurį lėmė energetikos krizės metu išaugusios elektros ir dujų kainos.
2024 m. bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas (EBITDA) siekė 17,6 mln. eurų, kai 2023 m. EBITDA buvo 21 mln. eurų, o 2022 m. dėl stipriai išaugusių elektros kainų ji siekė tik 2,2 mln. eurų.
„2024-ieji „Vilniaus vandenims” buvo kryptingo ir tvaraus augimo metai. Pasiektiems rezultatams didžiausios įtakos turėjo pagrindinės veiklos pajamų augimas, sąnaudų valdymas ir efektyvių sprendimų įgyvendinimas. Tvarūs finansiniai rezultatai leido skirti virš 26 mln. investicijoms į paslaugų kokybę, tiekimo patikimumą ir aplinkosaugą, o tai atsispindėjo klientų pasitenkinime teikiamomis paslaugomis: 2024 m. „Vilniaus vandenų” klientų pasitenkinimo indeksas (GCSI) išaugo iki 84 balų ir buvo aukščiausias rinkoje”, – sako „Vilniaus vandenų” generalinis direktorius Saulius Savickas.
Atsižvelgiant į nuolat augančio miesto poreikius ir griežtėjančius aplinkosaugos reikalavimus, investicijas į infrastruktūrą ir paslaugų kokybės gerinimą numatoma tęsti ir 2025 metais.
Įmonės rezultatams teigiamo poveikio turėjo ir tai, kad 2024 metais bendrovė prie centralizuotų tinklų prijungė 6,4 tūkst. naujų namų ūkių arba tiek, kiek reikėtų pajungti prie centralizuotų tinklų Elektrėnų dydžio miestą. Bendrovės klientų skaičius pasiekė 290,8 tūkstančių klientų. Kryptingai efektyvinant procesus, naujų klientų prijungimas prie bendrovės tinklų vyko 20 proc. greičiau ir siekė 13,4 kalendorines dienas. Vidutinis avarijų tinkluose likvidavimo laikas sutrumpėjo 15 procentų.
Per 2024 metus bendrovė „Vilniaus vandenys“ pardavė 31,3 mln. kub. metrų vandens – 4 proc. daugiau nei 2023 metais, ir 34 mln. kub. metrų nuotekų tvarkymo paslaugų – 3 proc. daugiau nei 2023 metais.
Didžiausios investicijos – aplinkosaugai ir nuotekų valyklų atnaujinimui
2024 m. „Vilniaus vandenys“ vykdė 9 strateginius projektus, kurių didžioji dalis buvo skirta užtikrinti aukštus nuotekų valymo rodiklius, vystyti atsinaujinančios energetikos išteklius, mažinti vandens nuostolius, gerinti vandens kokybę ir automatizuoti procesus.
2024 m. bendrovės investicijos į infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą siekė 26,4 mln. eurų, iš kurių didžiausia dalis buvo nukreipta į didžiausios šalyje Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcijai. Laiku ir pagal numatytą biudžetą užbaigę antrąjį rekonstrukcijos etapą „Vilniaus vandenys“ atvėrė moderniausią Baltijos šalyse nuotekų valyklą, kuri yra pritaikyta augančio Vilniaus poreikiams: po rekonstrukcijos valyklos pajėgumai didėjo 60 proc. – išplėsta valykla per parą gali priimti 160 tūkst. kubinių metrų nuotekų ir išvalyti iki 82 tonų teršalų. Ji reikšmingai mažina miesto poveikį aplinkai: valykloje sulaikomos 5 kartus už plauką mažesnės teršalų dalelės, taip išpildomi skandinaviški HELCOM aplinkosaugos reikalavimai, didinama Neries upės ir Baltijos jūros apsauga. 2024 m. „Vilniaus vandenys“ taip pat rekonstravo pagal HELCOM standartus atnaujintą Švenčionių nuotekų valyklą.
„Valdydami vandens atsinaujinimo ciklą matome prasmę ir pareigą prisidėti prie miestų, kuriuose veikiame, poveikio aplinkai mažinimo. 2024-ieji buvo proveržio aplinkosaugoje metai: pristatėme dvi moderniausias šalyje nuotekų valyklas ir padėjome pagrindus likusių keturių valyklų rekonstrukcijai pagal aukščiausius aplinkosaugos standartus. Dvi mūsų valyklos valo nuotekas geriau nei reikalauja teisės aktai, kitų atnaujinimo darbai jau suplanuoti, tad dabar mūsų tikslas yra ieškoti efektyviausių būdų, kaip valyklose įgalinti žiedinės ekonomikos procesus ir kurti kuo daugiau vertės klientams“, – sako S. Savickas.
Didins žiedinės ekonomikos apsukas
2024 m. „Vilniaus vandenys“ 23,5 proc. veiklai reikalingos elektros energijos pasigamino patys: 19,8 proc. elektros energijos buvo pagaminta žiedinės ekonomikos principais veikiančioje Vilniaus nuotekų valykloje, iš dumblo gaminant dujas, o iš jų – elektrą.
Siekdami dar didesnės energetinės nepriklausomybės, pernai „Vilniaus vandenys“ toliau plėtė saulės elektrinių parką ir užbaigė 4 saulės elektrinių statybos etapą. Pasak S. Savicko, elektros nuosavoms gamybos pajėgumai ir toliau bus nuosekliai didinami – 2025-aisiais įmonė planuoja 26,7 proc. veiklai reikalingos energijos pasigaminti pati.
„Vilniaus vandenų“ veikloje taikomi atsinaujinančios energijos sprendimai, nepaisant augančių gamybinės veiklos apimčių, 2024 m. padėjo ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijas sumažinti 2 proc. arba 220 tonų. Iš viso bendrovė per metus ŠESD emisijų kiekį sumažino iki 13,2 tūkst. tonų.
Toliau investavo į vandens nuostolius mažinančius išmaniuosius sprendimus
Siekdami vandens nuostolių mažinimo ir gerindami klientų patirtį, „Vilniaus vandenys“ 2024 m. tęsė išmaniojo vandentiekio projektą. Per metus buvo įdiegta 71,8 tūkst. išmaniųjų skaitiklių, padedančių ypač tiksliai apskaičiuoti suvartojamo vandens kiekį, identifikuoti avarines situacijas ir mažinti vandens nuostolius. Investicijos į išmaniojo miesto projektą 2024 m. siekė 5,3 mln. eurų.
Apie „Vilniaus vandenis“
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (88,97 proc.), Vilniaus (4,50 proc.), Švenčionių (4,62 proc.) ir Šalčininkų (1,91 proc.) rajonų savivaldybės. Per parą gyventojams patiekiama 99 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens – tai yra maždaug ketvirtadalis viso Lietuvoje išgaunamo ir suvartojamo geriamojo vandens ir išvaloma 116 tūkst. kubinių metrų nuotekų, kas sudaro beveik trečdalį visos šalies nuotekų.
