Peržengus Naujųjų metų slenkstį, verta apmąstyti, kas nuveikta, pasiekta, užbaigta, o kas turės tąsą. 2024-ieji Onuškio miesteliui buvo ypatingi, tad prasidedant naujam metų ratui, pasidžiaukime nuveiktais darbais – nueitu simboliniu atminties, sugrįžimų, pažinimų ir pokyčių keliu.
Onuškio bendruomenė džiaugiasi ir didžiuojasi įveikusi patį didžiausią 2024 m. iššūkį – visus metus garbingai ir atsakingai reprezentavę savo apskritį kultūros srityje jie įrodė, kad Onuškiui Lietuvos mažosios kultūros sostinės titulas suteiktas neatsitiktinai! Visi drauge sutelktai, tvirtai ir tikslingai sostinės keliu žygiavo iki paskutinės stotelės, o mažosios kultūros sostinės kelią žymėjo įvairiausios veiklos ir renginiai. Pasak Onuškio seniūnės Zitos Aniulienės, vykdant programą, suplanuoti, suorganizuoti ir įgyvendinti 54 renginiai, vieni – mažesni, kuklesni, kiti – skambūs, garsūs, dideli savo apimtimi, tačiau džiaugiamasi jais visais ir kiekvienu atskirai.
„Onuškio – mažosios Lietuvos kultūros sostinės 2024“ projektas prieš metus, sausio 6 d., pradėtas teatralizuotu pristatymo renginiu „Jau karaliai trys atėjo“, o baigtas padėkos vakaru gruodžio 20-ąją. Projekto įgyvendinimo metu atlikti darbai turi išliekamąją vertę, idėjos, kai kurios svajonės tapo realybe – darbai puošia ir garsina miestelį.
Balandžio mėnesį dalyvauta akcijoje „Kad giria žaliuotų“ ir atsodintas 2,2 ha iškirsto miško plotas. Liepos mėnesį devynių garsių Lietuvos tapytojų (visi Lietuvos dailininkų sąjungos nariai) dėka miestelio širdyje, skverelyje prie bažnyčios, įkurta lauko meno galerija. Nuolatinėje ekspozicijoje puikuojasi ir kiekvieno akį traukia devyni įstabaus dydžio dailininkų paveikslai. Seniūnijos pastate suremontuota salė ir įkurta moderni Onuškio meno galerija. Pirmojoje parodoje eksponuojamos gerbiamo ir mylimo kraštiečio, skulptoriaus Juozo Lebednyko skulptūros ir dailės darbai. Centrinėje miestelio aikštėje komercinį pastatą papuošė didelio formato piešinys ant sienos. Galima drąsiai teigti, kad Onuškis keičiasi! Miestelis tapo labiau žinomas ir lankomas, vasaros metu, kalėdinio laikotarpio dienomis (ir ne tik) naujose viešosiose erdvėse buvo daug svečių iš įvairių Lietuvos vietovių. Džiugu, kad pastangos nenuėjo veltui. Originaliai įgyvendintos idėjos įsuko miestelį į meno pažinimo kelią, sustoti jau neišeis, reikia tik kryptingai judėti pokyčių link. Šitie metai parodė, kad puikiai išmokta dar viena pamoka (išsikelti tikslą, planuoti, veiklai telkti žmogiškuosius išteklius, pasidžiaugti rezultatu) ir jau ruošiamasi kitai.
Projekto vadovė, kultūrinių renginių organizatorė, Onuškio bendruomenės pirmininkė Liuda Korsanovienė primena, kad projekto metu miestelį aplankė profesionalaus meno puoselėtojai, žymūs Lietuvos muzikantai, aktoriai, dainininkai. Svečiavosi Dainius Puišys, Aistė Pilibavičiūtė, aktorės Gražina Urbonaitė, Virginija Kochanskytė, vargonininkai, kompozitoriai ir pedagogai dr. Vidas Pinkevičius ir dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė. Didelio žmonių dėmesio sulaukė šio krašto tradicinių renginių siela – vasaros šventė „Dviejų gimtinių nebūna“. Ji buvo išskirtinė, pakeitusi tradicinę formą, žiūrovams ir dalyviams pateikusi profesionalaus meno kupiną programą. L. Korsanovienės manymu, jau vien tik valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ koliažinę operą „Mažvydas“, kurios pastatymą visi stebėjo miestelio aikštėje, galima laikyti didžiausiu metų kultūros įvykiu. Žymūs Lietuvoje (ir ne tik) atlikėjai Merūnas Vitulskis, Monika Marija, Mantas Jankavičius, Giedrius Arbačiauskas, Liudas Mikalauskas, Loreta Sungailienė, vienas ryškiausių Lietuvos birbynininkų Vytautas Kiminius ir kiti buvo miestelyje organizuotų renginių ir muzikinių programų dalyviai.
Mažosios kultūros sostinės metai buvo turtingi kūrybinių ieškojimų. Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius pastebi, kad įdomūs sumanymai, jų įgyvendinimas išgarsino Onuškį ir paliko prasmingus pėdsakus miestelio istorijoje, tačiau labiausiai džiugino bendruomeniški miestelio žmonės. Jie buvo renginių ir edukacinių veiklų lankytojai, žiūrovai, dalyviai, pagalbininkai. Jie plojo visiems koncertavusiems kolektyvų nariams ir vadovams, dainininkams, šokėjams, aktoriams, dailininkams! O kur dar tie, kurie nelengvoje kelionėje buvo visada drauge: vieni buvo šalia ir „palaikė“ visus metus, kiti negailėdami savo laiko padėjo ir prisidėjo, dar kiti tiesiog pasakydavo gerą žodį, kurio kartais labiausiai ir trūkdavo. Nuoširdi padėka visiems bendrakeleiviams už tai, kad buvo drauge.
Per metus paaugta visomis prasmėmis. Kultūra suvienija kūrybai, skatina žmones susitelkti, skleisti gerumą. Meras A. Šatevičius linki, kad ir pasibaigus kultūros sostinės renginiams šis dvasinės energijos užtaisas toliau vestų į priekį. Kultūros sostinės metai yra programa, kuri atlieka savo paskirtį, o sostinės titulo metų palikimas priklauso nuo to, ar bus sugebėta įvertinti šio įvykio miesteliui suteiktą naudą, užmegztus ryšius ir pasinaudoti tuo ateityje.
Mažoji Lietuvos kultūros sostinė – tai titulas, kuris skiriamas tik vieną kartą. Miestelis, kuris buvo tapęs Lietuvos mažąja kultūros sostine, niekada ja nenustoja būti. Toliau viskas priklauso nuo mūsų visų.
