Vilnius ir laisvė. Tai – du svarbiausi akcentai, apie kuriuos jau kalba ir galvoja 23-osios tarptautinės Vilniaus knygų mugės rengėjai. 700 metų jubiliejų švenčiantis žalias, laisvas, gražus, jaunas, muzikalus, skaitantis Vilnius ir neįkainojama laisvė, už kurią kovoja Ukrainos didvyriai. Knygų mugės tema – 700 eilučių laisvei – turėtų priminti, kad kiekvienas mūsų esame už ją atsakingas. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO 23-oji Vilniaus knygų mugė vyks 2023 m. vasario 23 – 26 dienomis.
„Šiandien dar sunku pasakyti, kuriame karo ar taikos etape 2023-ųjų pradžioje būsime, kokių iki to laiko iššūkių mums teks patirti, kurios konkrečios temos taps aktualios, – gyvenimas vėl yra labai dinamiškas ir nenuspėjamas“, – sako vienas iš 23-osios Vilniaus knygų mugės organizatorių, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vadovas Gytis Vaškelis.
Apie kitokį pasaulį kalba ir Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė, ilgametė Vilniaus knygų mugės organizatorė Lolita Varanavičienė: „Kokia bebūtų situacija fronte, mes jau gavome tiek temų apmąstymams, kad net keturių mugės dienų gali būti maža. Juk pasikeitė viskas ir dar keisis, nepaisant mūsų nuovargio, pasipiktinimo ar melo ir netiesos masto“.
Koks tas kitoks pasaulis? L. Varanavičienė tikisi jį aptarti ir knygų puslapiuose, ir gyvose diskusijose. „Tam mes rimtai ruošiamės, – teigia ji ir priduria neabejojanti, kad kitų metų mugė bus gyva, įdomi, o tiesa ir Ukraina galiausiai nugalės“.
Kitų metų Vilniaus knygų mugėje didelis dėmesys bus skiriamas Ukrainos kūrėjams, Ukrainos literatūrai ir Europos laisvės kovų literatūrai. Mugės rengėjai lankytojus ir svečius kvies į rimtas politines ir visuomenines diskusijas, kuriose dalyvaus žinomi Lietuvos ir užsienio rašytojai, politologai, istorikai ir ekspertai
Ukrainos tema į 2023-uosius tarsi persikelia iš šių metų, kai popandeminį susitikimo su knygų kūrėjų ir skaitytojų bendruomene džiaugsmą užtemdė pirmąją mugės dieną prasidėjęs Rusijos karas Ukrainoje. „Buvome sukrėsti, – prisimena viena mugės organizatorių, Lietuvos kultūros instituto vadovė Aušrinė Žilinskienė. – Kiekvienas renginys, kiekvienas susitikimas mugėje prasidėdavo ir baigdavosi žodžiais, reiškiančiais palaikymą Ukrainai. Kita vertus, šis sukrėtimas pagimdė vieningumo jausmą. Knygų mugė tapo ne tik Ukrainos palaikymo ir savitarpio pagalbos erdve, bet ir mobilizavo bendriems veiksmams. Per parą su 13 Lietuvos, Latvijos ir Estijos organizacijų pavyko suderinti ir išsiųsti raginimą Frankfurto, Londono ir Bolonijos tarptautinėms knygų mugėms, kad šios blokuotų Rusijos nacionalinio stendo dalyvavimą pasaulinės svarbos mugėse. Kvietėme palaikyti Ukrainos rašytojus, iliustruotojus ir leidėjus. Dar po paros sulaukėme teigiamos reakcijos“.
A.Žilinskienė teigia, kad vienybė, bendraminčiai, minties ir žodžio laisvė yra praėjusios Vilniaus knygų mugės stiprybės, kurias norisi prisiminti. Lietuvos kultūros instituto vadovei pritaria ir L. Varanavičienė: „Nepaisant šoko pirmąją mugės dieną, kai išgirdome apie Rusijos Ukrainai paskelbtą karą, nepaisant kritusių knygų pardavimų, manome, kad šiais metais mugė pavyko. Visuotinio sukrėtimo fone tai buvo vienybės ir susikaupimo šventė, kurioje ištirpo ribos tarp autorių, klausytojų, pirkėjų, atsitiktinių lankytojų – visi per kelias valandas tapome piliečiais ir Ukrainos palaikytojais. Mugė dar kartą įrodė savo gyvybingumą, nes skirstėmės turėdami viltį susitikti jau „šeštą valandą po karo”.
Vilniaus knygų mugės rengėjai nusprendė kitų metų mugėje sujungti du svarbius dalykus – 700 Vilniaus metų ir laisvę, kurios trapumą šiais metais ypatingai pajutome. Vilnius ir laisvė yra sunkiai atsiejami dalykai, o istorinę Vilniaus sukaktį suvokti be Rusijos karo prieš Ukrainą konteksto, be solidarumo su šia šalimi – neįmanoma.
„Šiandien Vilnius yra tapęs šiuolaikiniu laisvės ir demokratijos centru: čia prieglobstį rado Baltarusijos opozicija, vilniečiai, kaip ir visa Lietuva, atvėrė savo namus Ukrainos karo pabėgėliams, Vilniuje veikia Europos humanitarinis universitetas, kuriasi nepriklausomos žiniasklaidos centrai. Vilniaus menininkų, o ir visos kultūros kūrybiškumas skleidžiant Ukrainos palaikymo žinią pasauliui yra labai svarbus“, – įsitikinusi Lietuvos kultūros instituto vadovė A. Žilinskienė.
Vilniaus miesto sukaktis skatina apmąstyti miesto istoriją Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos kontekste. Miesto istoriją žymi ne tik įspūdingi pastatai ar prisiminimai apie nebeegzistuojančius miesto ženklus, ne tik žymūs žmonės ar kasdienį gyvenimą kūrusios bendruomenės. „Vilnius – šimtmečiais kurtas daugiakultūris ir tolerantiškas miestas, kurio istorijoje – ne vienas kovų už laisvę epizodas. Vilniaus šiandiena irgi neatsiejama nuo laisvės troškimo. Todėl, siūlydami 2023 metų Vilniaus knygų mugėje apmąstyti laisvės temą, kviečiame kalbėti apie kertinę demokratiškos Europos vertybę, kuri įgalina kurti visuomenę ir visuomenei, apie minties, žodžio, saviraiškos, susibūrimų svarbą, diskutuoti apie Ukrainos-Rusijos karo kuriamą Europą“, – sako A. Žilinskienė.
Lietuvos kultūros instituto vadovei pritaria ir G. Vaškelis. Jis teigia, kad miestas – pirmiausia žmonės. „Mūsų Vilnius – laisvų, kūrybingų žmonių miestas. Per tris savo laisvo gyvenimo dešimtmečius ne kartą įrodėme, kad laisvė mums – svarbi, kad mums rūpi ir neatšaukiama vertybe tampa laisva žmogaus raiška. Viena iš tokių laisvės išraiškų yra Vilnius – UNESCO literatūros miestas. Šiandienos įvykiai tik patvirtina mūsų apsisprendimus. Kaip Sigito Gedos į lietuvių kalbą išverstame eilėraštyje „Epochos vaikai“ rašė Nobelio premijos laureatė Wisława Szymborska – „Nori nenori, /tavo genai turi politinę praeitį,/ tavo oda – politinį atspalvį,/ akys – politinį aspektą“. Vis būdami savų ir svetimų politinių ir ideologinių, civilizacinių ir kultūrinių kovų kryžkelėje, esame išsiugdę imunitetą įvairioms nelaisvių atmainoms, bet kartu išliekame laisvais žmonėmis. Tad, kaip visada, renkamės laisvę!“ – įsitikinęs G. Vaškelis.
Vilniaus knygų mugė – didžiausias literatūros festivalis Baltijos šalyse – taip pat yra mūsų laisvės išraiška. „Žmonės čia renkasi savo valia, vedini noro kalbėtis, dalytis mintimis, sužinoti naujų dalykų, ieškodami bendraminčių ir įkvėpėjų“, – teigia A. Žilinskienė ir sako, kad mugės organizatoriai jau ruošia temas mugės lankytojų pamėgtam „Diskusijų klubui“, kuriame intelektualai aptars ryškiausias kultūrines, socialines ir politines aktualijas, kviečia trumpųjų pokalbių apie naujausias knygas turnyro „15 min šortai“ dalyvius, organizuoja susitikimus su Lietuvos ir užsienio rašytojais, poetais, vertėjais, iliustruotojais, knygų menininkais. Ypatinga programa rengiama paaugliams, o edukacinės programos – vaikams ir jų tėvams. Bus tęsiamos ir teminės ekskursijos Knygos meno ekspozicijoje.
Tarptautinė, 23-oji Vilniaus knygų mugė – 700 eilučių laisvei – vyks 2023 metų vasario 23 – 26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.
LITEXPO
