Praėję metai, užsienio investicijų pritraukimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vertinimu išsiskiria projektų branda, aukštos pridėtinės vertės darbo vietų augimu bei vis didėjančiu tarptautiniu dėmesiu. Į paslaugų sektorių pavyko pritraukti pasaulinio lygio žaidėjus ne tik iš Europos, bet ir JAV rinkų. Lietuva, toliau stiprindama finansinių technologijų (FinTech) industriją, sulaukė pasaulinio pripažinimo – tarptautiniame FinTech reitinge šalis užima 4-tą vietą. O investicinės aplinkos tolygų gerėjimą geriausiai iliustruoja progresas „Doing Business“ reitinge. 2019 m. Lietuva pakilo į kol kas aukščiausią – 11-ą poziciją.
„Lietuvai prieš dvejus metus peržengus 4000 pritrauktų naujų darbo vietų kartelę, dabar svarbiausias dėmesys skiriamas pritrauktų investicijų kokybei. Vienas esminių keliamų tikslų – pritraukti projektus, kurie sukuria naujas kompetencijas šalyje, tokias kaip dirbtinis intelektas ar procesų automatizavimas, ir įtraukti Lietuvą į naujas verslo vertės grandines“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis.
Paslaugų sektoriuje – didžiausi pasauliniai vardai
2019 metų pabaigoje globalių paslaugų industrija Lietuvoje įdarbino beveik 19 tūkst. specialistų ir, pirminiais duomenimis, sukūrė 1,2% bendrojo šalies vidaus produkto. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, praėję metai ypatingai pasižymėjo investicijomis iš „Fortune500“ įmonių sąrašo. Prie nuolat augančio globalių paslaugų centrų klasterio prisijungė sektoriaus lyderės „AmerisourceBergen“, „Dana Incorporated“, ,„McKesson“. Tuo tarpu, Lietuvoje jau beveik dešimt metų sėkmingai veikiantis „Western Union“ kompetencijų centras paskelbė savo komandą papildysiantis dar 300 specialistų.
„Praėjusiais metais sveikinome ne tik veiklą Lietuvoje pradėjusias įmones, tačiau ir sėkmingai savo verslus plėtojančias „senbuves“. Ypatingai džiugu, kad įmonės Lietuvos specialistams patiki vis sudėtingesnes ir daugiau pridėtinės vertės sukuriančias funkcijas – procesų automatizavimą, didžiųjų duomenų analitiką, pinigų plovimo prevenciją ir kitas. Nuoseklus ekosistemos augimas ir funkcijų tobulėjimas ir toliau stiprina Lietuvos, kaip Šiaurės Europos paslaugų centrų lyderio poziciją“, – teigia M. Katinas.
Tvarus technologijų įmonių ekosistemos augimas
Per praėjusius metus į Lietuvos technologijų sektorių įsiliejo nemažai kompanijų iš Jungtinės Karalystės bei Skandinavijos šalių, kurios įkūrė kompetencijų centrus Lietuvoje.
Šalyje savo veiklą nusprendė pradėti sparčiai augančios technologijų įmonės „Velocity Black“, „Cloudeon“, „Beyond Analysis“. Šios įmonės savo vystomų produktų įvairove ne tik didins šalies talentų kompetencijas debesijų technologijos, dirbtinio intelekto, automatizavimo, programinės įrangos kūrimo srityse, bet ir stiprins Lietuvos potencialą pritraukiant naujas aukštą pridėtinę vertę kuriančias įmones.
Lietuva ir toliau neužleidžia lyderiaujančių pozicijų pritraukiant finansinių technologijų (FinTech) įmones. Per 2019 metus Lietuvos FinTech ekosistemą papildė tokie svarbūs rinkos žaidėjai, kaip „Earthport“ (kurią įsigijo didžiausia pasaulyje plataus vartojimo kreditinių kortelių mokėjimo sistemos operatorė Visa), „SumUp“, „Verse“, „Sonect“ ir kiti. O Lietuvoje jau įsitvirtinti spėjusi Izraelio bendrovė „Simplex“ nusprendė Vilniaus komandą padidinti net tris kartus.
„Lietuva jau yra pripažinta viena iš dominuojančių FinTech rinkos žaidėjų pasaulyje,. Tačiau šioje industrijoje matome ir du esminius iššūkius. Pirmasis – ir toliau vystyti šalies konkurencingumą, nes dabartinį inovatyvų Lietuvos Banko licencijavimo modelį jau pradeda kopijuoti kitos valstybės. Antrasis – užtikrinti, kad jau įsikūrusios įmonės Lietuvoje sėkmingai plėstų savo funkcijas“, – pažymi M. Katinas.
Gamybos investicijų srityje jaučiamas Vokietijoje ekonomikos augimo sulėtėjimas
2019 metai žymi didžiųjų gamybos projektų veiklos pradžią. Kauno laisvojoje ekonomikos zonoje gamybos linijas paleido gamybos milžinės „Continental“ ir „Hollister“. O „Leesys Electronic Systems“ ir „Bar Cargolift“ investicijos Šiauliuose ir Panevėžyje rodo, kad „Investuok Lietuvoje“ strateginė kryptis plėsti automobilių komponentų gamybos industriją į kitus Lietuvos regioninius centrus duoda rezultatų.
Pasak M. Katino, praėjusiais metais pradėjus trauktis Vokietijos gamybos apimtims, dalis įmonių yra priverstos peržiūrėti savo investicinius planus. „Pasaulinės ekonomikos nuotaikos pernai buvo ganėtinai niūrios: JAV ir Kinijos prekybos tarifų grėsmė, kietasis „Brexit“ ir kiti veiksniai pristabdo įmonių norą plėsti savo veiklas ar statyti tradicines gamyklas. Tuo pat metu technologinė revoliucija skatina inžinerines įmones investuoti į naujas technologijas: sensorius, dirbtinį intelektą, baterijas. Lietuvai tai yra puikus šansas užbėgti įvykiams už akių“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius.
Lietuvoje sparčiai auga aukščiausios pridėtinės vertės sektorius
Per 2019 m. Lietuvoje užsienio kapitalo įmonės nusprendė vykdyti 5 mokslinių tyrimų ir plėtros projektus – nuo inovatyvių debesijos kompiuterijos platformų kūrimo iki tokių kaip faktoringo atvejų, rizikos valdymo sistemų ar saugių mokėjimų sprendimų kūrimo. Dar 11 įmonių, greta savo pagrindinės veiklos, planuoja pradėti mokslinių tyrimų ir plėtros projektus. Beveik visuose kuriamuose sprendimuose vyrauja dirbtinio intelekto integravimas.
Procesų automatizavimas taip pat buvo viena svarbiausių proveržio sričių 2019 metais ir tikėtina, kad ši tendencija išliks itin aktuali ir naujajame dešimtmetyje. „Investuok Lietuvoje“ aktyviai prisideda prie šios srities vystymo – patvirtinimo laukia perkvalifikavimo projektas, tvirtinamos naujos mokymo programos tiek universitetuose, tiek privačiose akademijose, buriama šios srities profesionalų bendruomenė.
„Lietuva tampa šalimi, kurioje galima vystyti naujausius, ypatingų kompetencijų reikalaujančius IT produktus. Potencialas šioje srityje galėtų būti didesnis, jei pavyktų ryškiai padidinti doktorantų skaičių esminėse mokslo srityse ”, – sako M. Katinas.
Talentai mūsų stiprybė, bet ar ilgam?
„Investuok Lietuvoje” vertinimu vienas iš didžiausių iššūkių – vis labiau mažėjantis, investuotojų vystomiems produktams reikalingų talentų skaičius šalyje. Ypatingai – nišinių kompetencijų specialistų, kurių poreikis sparčiai auga: mašininio mokymosi, robotinio ir intelektualaus verslo procesų automatizavimo (angl. robotic and intelligent business process automation), įterptinių sistemų inžinerijos (angl. embedded software engineering), didžiųjų duomenų analitikos, debesų kompiuterijos ir kt. Problemą dar labiau aštrina sudėtinga situacija regionų švietimo sistemoje.
„IT bei inžinerijos specialistų poreikis ateinančiais metais augs ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Nesiimdami esminių pokyčių, mes galime greitai prarasti savo konkurencinį pranašumą prieš kitas šalis. Kol kas matome pozityvias pavienes universitetų iniciatyvas, tačiau norint proveržio – būtina nuosekli valstybės strategija”, – pabrėžia M. Katinas.
Kartu, nemažėja poreikis didinti šalies patrauklumą aukštos kvalifikacijos užsienio specialistams, mažinti reguliacinę naštą, stiprinti inovacijų potencialą, gerinti infrastruktūrą (sklypų vystymas, geresnis šalies susisiekimas oru), plėtoti finansinių paskatų paketus mokslinių tyrimų ir plėtros projektams, skirti dėmesį startuolių ekosistemos gerinimui.
VšĮ „Investuok Lietuvoje” inf.
