Lapkričio 5 d. Nemenčinės kultūros centre vyko mokymai apie užsienio kilmės gyventojų integraciją kultūros įstaigų darbuotojams. Menų agentūros „Artscape“ ĮTRÁUKTI programa siekiama stiprinti kultūros atvirumą Lietuvoje. „Įtrauktì ar įtráukti?“ – ar mūsų visuomenės naujakurius dar reikia įtráukti, ar visgi jau yra įtrauktì į kultūrą? Kur dedame kirtį? Kur esame dabar ir kur norime būti?
Susirinkusiuosius pasveikino Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras, pavaduojantis savivaldybės merą, Algis Vaitkevičius.
„Džiaugiuosi galėdamas dalyvauti šiame renginyje, skirtame užsieniečių integracijai stiprinti. Kultūros centrai yra ne tik meno erdvės, bet ir tiltai, jungiantys bendruomenes. Būtent per kūrybines veiklas galime padėti naujiems gyventojams jaustis savimi ir įsitraukti į rajono gyvenimą. Savivaldybė palaiko tokias iniciatyvas ir kviečia visus prisidėti prie atviros ir įtraukties bendruomenės kūrimo“, – kalbėjo A. Vaitkevičius.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 227 tūkstančiai užsieniečių – tai sudaro maždaug 7,8 % visos šalies gyventojų. Vilniaus rajone jų skaičius siekia apie 7,2 tūkstančio.
„Statistika rodo, kad Vilniaus rajone daugiausia gyvena baltarusių – jų yra tris kartus daugiau nei ukrainiečių, kurių skaičius siekia apie tūkstantį. Toliau pagal gausumą rikiuojasi rusai, taip pat gyvena žmonių iš Kazachstano, Indijos, Uzbekistano ir kitų šalių“, – sakė užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinatorė Vilniaus rajono savivaldybėje Gabriela Mickevič-Jara.
Mokymuose dalyvavo 40 specialistų ir darbuotojų, dirbančių Vilniaus rajono kultūros įstaigose. Mokymus vedė lektorė Aistė Ulubey – menų agentūros „Artscape“ įkūrėja ir vadovė, dirbanti pagal programą „ĮTRÁUKTI“. Tai inovatyvi iniciatyva, pristatanti strategijas, kaip didinti kultūros prieinamumą ir skatinti užsieniečių įtrauktį Lietuvoje. Programa stiprina kultūros organizacijų gebėjimus ir skatina jų bendradarbiavimą su migracijos bei prieglobsčio srityse veikiančiomis organizacijomis.
„Savivaldybėse, kuriose gyvena daugiatautės ir daugiakultūrės bendruomenės, būtent kultūros centrai tampa integracijos kelrodžiais. Tyrimai rodo, kad kultūrinis dalyvavimas yra esminė žmogaus tapatybės dalis – jis padeda jaustis lojaliu savo miestui ir bendruomenei“, – sakė lektorė Aistė Ulubey.
Šis renginys tapo erdve diskusijoms apie tai, kaip įtraukti Vilniaus rajone gyvenančius užsieniečius į kultūrinį gyvenimą. Dalyviai sužinojo daug naudingos informacijos – nuo pagrindinių sąvokų, pavyzdžiui, kas yra pabėgėlis (asmuo, priverstas palikti savo namus) ir kas yra migrantas (žmogus, pasirinkęs išvykti), iki temų apie tai, su kokiomis problemomis susiduria atvykę į Lietuvą užsieniečiai, kaip jie išgyvena adaptacijos procesą bei kaip juos pritraukti ir įtraukti į kultūrinį gyvenimą.
Ką turime žinoti apie priverstus palikti namus prieglobsčio gavėjus:
- Jie gali vengti pasakoti savo pabėgimo istorijas.
- Jie gali nepasitikėti valstybės institucijomis.
- Gali vengti bendrauti.
- Gali būti išreikšti kognityviniai sunkumai, pvz. pablogėjusi atmintis. Rengdami renginius verta pagalvoti apie lankstinukus ar kitą informaciją „po ranka“, kad jie jaustųsi saugiai.
- Gali trūkti motyvacijos dalyvauti viešajame gyvenime.
Lietuvoje istoriškai užsieniečių, migrantų ir pabėgėlių integracija buvo socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakomybės sritis. Tačiau svarbu, kad į šį procesą įsitrauktų ir kultūros įstaigos. Tyrimai rodo, jog menas ir sportas yra vieni veiksmingiausių būdų padedančių integruotis – jie skatina emocinį atsigavimą ir gijimą, suteikia įgalinimo jausmą, padeda užmegzti ryšius, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą bei skatina saviraišką.
Mokymų metu dalyviai buvo suskirstyti į keturias grupes ir gavo praktinę užduotį: įsivaizduoti, kad į savivaldybę atvyksta 500 naujų gyventojų, ir parengti veiklos bei įtraukties strategijas, kurios padėtų šiems žmonėms integruotis į bendruomenės gyvenimą. Užduotis skatino analizuoti įvairias kultūros, sporto ir socialines iniciatyvas bei aptarti efektyviausius būdus užtikrinti naujų gyventojų dalyvavimą vietos gyvenime.
Pabėgėlių teises bei jas priimančių valstybių įsipareigojimus nustato Jungtinių Tautų Pabėgėlių konvencija. Kitais, 2026 metais, šiai konvencijai sukaks 75 metai.
