Ką dabar į Vilnių dirbti kviestų kunigaikštis Gediminas?

Kaip prieš 700 metų kunigaikštis Gediminas į Vilnių savo laiškais kvietė riterius, ginklanešius, pirklius, valstiečius, kalvius, račius, kurpius, kailiadirbius, malūnininkus, smuklininkus ir bet kokius amatininkus, taip dabar turbūt kviestų inžinierius, orlaivių pilotus, IT ir DI specialistus, duomenų analitikus ir panašiai. Pristatydamas naują teminį maršrutą „Išnykusios Vilniaus profesijos. Darbai, kurių nebėra“ „Neakivaizdinis Vilnius“ ieško atsakymų, kokių profesijų sostinėje nebeliks dar po šimtmečio ir kaip pasiruošti pokyčiams, kuriuos atneša laikas, bėgantis per miestą?

Darbai, išnykę su žibalinėmis lempomis

Maršruto sudarytojas gidas Andrius Pavelko labai gražiai nukelia į miestą, kurio nebėra, ir teminiame maršrute įamžina kadaise Vilniuje dirbusius juokdarius, telegrafininkus, varpų liejikus, puškorius ir kitus neišlikusius darbus bei tai, ką jie pasakoja apie sostinės praeitį:

„Įsivaizduokite Vilnių prieš kelis šimtus metų ar dar anksčiau: akmenimis grįstose gatvėse vakare šmėžuoja žibintininko šviesa, pralekia skubantis vežikas, o per Nerį tyliai slenka sielių eilės, lydimos patyrusių sielininkų. Miesto tvarką saugo budelis – niūri figūra, kurios darbas būtinas, nors niekas jo nenori sutikti akis į akį. Kiekviena profesija turėjo savo vietą miesto gyvenime, o jų pėdsakai – dabar jau primiršti – vis dar slypi vietovardžių pavadinimuose, senose fotografijose ar pasakojimuose“.

Pasak VU Istorijos fakulteto tyrėjo dr. Antano Petrilionio, kai kurių senųjų profesijų įamžinimas paminklais Vilniuje (pavyzdžiui, Žibintininkas Šv. Jono gatvėje, Vandens nešėjas Lydos gatvėje) primena ne tokią ir tolimą praeitį, tuometę miesto realybę.

„Vienos profesijos išnyksta, nes nėra kam perduoti to amato, kas rodo, kad nėra poreikio. Kitos profesijos, priešingai, kinta atsiradus patogesnių būdų patenkinti miestiečių poreikius. Pavyzdžiui, vandens nešėjus pakeitė moderni vandentiekio ir kanalizacijos sistema, o žibintininkų funkcijas perėmė elektriniai šviestuvai – abu šie pokyčiai įvyko tik XIX a. pab. – XX a. pr. Vis dėlto tokių profesijų svarbą liudija tai, kad daugelis jų išliko iki pat XX a. (kai kur net ir ilgiau), tai buvo būtinybė“, – atkreipia dėmesį A. Petrilionis.

Pokyčiai darbo pasaulyje – greitesni nei bet kada anksčiau

Konsultavimo ir karjeros centro karjeros konsultantė Indrė Pečkaitė antrina, kad profesijos, kurios kadaise buvo neatsiejama miesto dalis – sielininkai, kurpių meistrai, telegrafininkai, žibintininkai, vandens nešėjai – išnyko kartu su technologine pažanga, tačiau tai neįvyko per vieną dieną.

Išnyksta Profesijos, Bet Ne Žmonių Gebėjimai, Teigia Karjeros Konsultantė Indrė Pečkaitė. Nuotr. Ugniaus Bagdonavičiaus

„Pokytis atėjo palaipsniui – atsiradus geresnėms, efektyvesnėms priemonėms ir kitokiam miestiečių gyvenimo būdui. Tas pats procesas matomas ir šiandien, atsiradus dirbtiniam intelektui. Nors šiandienos darbo pasaulis kinta greičiau nei bet kuriuo kitu istorijos laikotarpiu, svarbu tai, kad profesijos gali nykti, bet žmonių gebėjimai – ne. Juos galima pritaikyti, transformuoti, derinti prie naujų poreikių“, – tvirtina I. Pečkaitė.

Jos duomenimis, pagal Pasaulio ekonomikos forumo 2025 m. ataskaitą „Future of Jobs Report 2025“, per ateinančius 5–10 metų sparčiausiai nyks profesijos, kurių darbas paremtas rutina: administratoriai, kasininkai, bilietų pardavėjai, konsultantai, telemarketingo operatoriai. Tačiau šis virsmas nėra praradimas – tai galimybė persiformuoti. Pavyzdžiui, buhalteriai gali tapti duomenų analitikais, klientų konsultantai – skaitmeninių paslaugų specialistais ir t. t.

Kas svarbiau už technologijas

Europos Komisija prognozuoja, kad iki 2030 m. techninių įgūdžių reikalaus net 90 proc. visų darbo vietų. Šiandien šis jau atotrūkis jaučiamas ir Vilniuje – trūksta aukštos kvalifikacijos programuotojų, duomenų analitikų, inžinierių. Štai kodėl Vilniaus universitetas kartu su partneriais inicijuoja pirmojo Baltijos šalyse Dirbtinio intelekto kompetencijų centro steigimą sostinėje.

Vilnius keičiasi greitai, ir tai yra jo stiprybė. S. Žiūros nuotr.

Visgi miesto augimą palaiko ne tik technologijos. Vilnius tampa miestu, kuriame technologijos ir kūryba dera su žmogiškumu, bei kuriame mokymasis niekada nesibaigia:

„Vilnius keičiasi greitai – ir tai jo stiprybė. Mūsų miestas traukia technologijas, kūrybą, tarptautines komandas, tačiau kartu vis labiau išryškėja ir žmogiškumo prasmė: gebėjimas komunikuoti, kritiškai mąstyti bei kurti prasmingus tarpusavio ryšius. Dažnai studentams sakome: svarbiausia ne nuspėti ateities profesiją, o ugdyti įgūdžius, kurie leistų jaustis tvirtai ir užtikrintai bet kokioje pozicijoje – bendradarbiavimą, problemų sprendimą, atsakingumą, tarpkultūriškumą ir atvirumą pokyčiams. Todėl viso gyvenimo mokymasis šiandien yra ne privalumas, o būtinybė“, – receptą, kaip ruoštis pokyčiams profesiniame kelyje, pateikia karjeros konsultantė.