Rezidentai Lietuvoje: nori dirbti – susimokėk arba emigruok

Neapsikentę itin mažų algų ir didelio darbo krūvio, Lietuvos medikai nusprendė nebelaukti ir imtis priemonių. Praėjusią savaitę buvo įkurta Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) iniciatyvinė grupė. Medikai nori, kad už jų darbą būtų teisingai atlyginta, todėl reikalauja nuo sausio visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, taip pat ir rezidentų, atlyginimus kelti 30 proc.

Nedaugelis žino, kad stojant į rezidentūrą Lietuvoje, kiekviena specialybė turi ribotą vietų skaičių, o kartais jų visai nėra. Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) kiekviename kurse mokosi apie 300 studentų. Baigę 6 metus trunkančias magistrantūros studijas, dauguma studentų stoja į rezidentūrą.

Pavyzdžiui, praėjusiais metais valstybės finansuojamų traumatologijos rezidentūros vietų buvo vos 2, o plastinės chirurgijos – 0. Tai reiškia, kad studentas, norintis stoti į plastinę chirurgiją, gali rinktis tik valstybės nefinansuojamą vietą ir mokėti beveik 10 000 eurų per metus, kad galėtų dirbti. Taip, supratote teisingai – moka tam, kad galėtų dirbti.

Į valstybės nefinansuojamą vietą įstoję studentai negauna stipendijos, o jų algos siekia kiek daugiau nei 300 eurų. Dėl šių priežasčių medicinos studentai ne tik šneka apie emigraciją, tačiau ir imasi veiksmų, dar besimokydami pirmuose kursuose. Alfa.lt kalbintas šeštame LSMU medicinos kurse studijuojantis Karolis (aut. past. – pavardė redakcijai žinoma) sako, kad nuo pat pirmų kursų studentai masiškai pradeda mokytis užsienio kalbų, nes baigę studijas planuoja išvažiuoti.

„Aš planuoju emigruoti. Ne tik planuoju, bet ir tikslingai to siekiu. Praktikos studijų metu nesutikau nei vieno gydytojo, kuris būtų pasiūlęs nevažiuoti, nes Lietuvoje yra geriau“, – sako mediciną studijuojantis Karolis.

Jis trečiame kurse pradėjo mokytis vokiečių kalbos ir baigęs studijas žada išvažiuoti į Vokietiją arba Šveicariją. Vyras sako, kad emigracija skamba patraukliai, nes ten išvažiavę studentai gali darbintis, kur nori, keisti savo apsisprendimą dėl specialybės, o svarbiausia – ten nereikia mokėti už tai, kad galėtum dirbti.

„Savo kurse pažįstu daug žmonių, kurie mokosi užsienio kalbų. Pagrindinė kalba yra vokiečių, tačiau yra studentų, kurie mokosi ir skandinavų šalių kalbas, anglų ir net ispanų. Vieni mokytis pradėjo anksčiau, kiti – vėliau, tačiau su kiekvienais metais šis skaičius vis auga. Ir nereikia pasakoti, kad emigruoja vos keli procentai studentų. Taip, iškart po baigimo emigruoja gal ir ne tiek daug, tačiau įstojus į rezidentūrą, vis daugiau žmonių imasi veiksmų“, – pasakoja būsimasis medikas.

Praėjusiais metais šeimos medicinos rezidentūrai buvo skirtos 45 vietos. Šis skaičius nemažėja ir išlieka stabilus, nes gydytojų vis tiek trūksta. Kodėl? Nes rezidentūros studijos trunka santykinai trumpai – 3 metus, o tada studentų laukia visa Europa. Jaučiama tokia tendencija, kad nors vietų yra nemažai, konkursas kasmet vis didesnis.

„Man skaudu žiūrėti į mūsų gydytojus. Ne tik vyresnius gydytojus, bet ir į rezidentus. Anksčiau ar vėliau dauguma jų tampa cinikais. Vieni bando ieškoti prasmės literatūroje, tikėjime ar kitose veiklose. Visi ieško būdo apsaugoti save nuo supančio beprasmybės jausmo. Mūsų paskaitų kokybė taip pat kenčia, nes gydytojai turi dėstyti paskaitas po budėjimų, kai vienu metu būna paskirtos ir konsultacijos, ir operacijos. Mes bandom juos suprasti, bet tai yra neteisinga visų atžvilgiu.

Aš noriu išvažiuoti, nes nenoriu būti toks, kokie yra jie. Ir kalbu ne apie tai, kokie jie yra specialistai, o apie tai, kokiais žmonėmis dauguma tampa, būdami šios sistemos dalimi“, – teigia Karolis.

Kadangi į didžiąją dalį rezidentūros programų vietų yra labai mažai, studentai konkuruoja tarpusavyje, rašydami, kaip pašnekovas įvardija, „mokslinius darbus-parodijas“. Darbai rašomi tam, kad būtų surinkta papildomų balų, kurie reikalingi stojant į rezidentūrą.

„Pasitaiko ir vertingų darbų, tačiau jų būna vienetai iš kelių šimtų tais metais „prikeptų“ darbų, tačiau jų vertė papildomo balo atžvilgiu yra tokia pati, kaip ir nieko vertų. Kokį mokslą gali rašyti studentas?“ – teigia vyras.

Rezidentūra Vokietijoje

Apie išvažiavimą į Vokietiją Karolis sako pradėjęs galvoti trečiame kurse. Pradėjęs domėtis galimybėmis, jaunas vyras suprato, kad planuoti neužtenka, todėl ėmė mokytis vokiečių kalbos ir tikslingai siekti savo tikslo.

„Rezidentūra Vokietijoje nėra studijos – jokių paskaitų, jokių atsiskaitymų ar mokslinių tyrimų. Tai yra darbas, todėl gauti rezidento darbą gali tiesiog atėjęs į pokalbį ligoninėje. Tam, kad gautum diplomą, turi išlaikyti specialisto egzaminą, tačiau kada nori jį laikyti, gali nuspręsti pats. Žinoma, norint jį laikyti, turi atitikti tam tikrus reikalavimus – būti išdirbus tam tikrą metų skaičių norimoje srityje, atlikus konkretų skaičių tam tikrų procedūrų, operacijų ir pan.

Kiek teko domėtis ir girdėti iš kolegų, yra daug medikų, kurie rezidentais dirba daugiau nei 10 metų ir nė neplanuoja laikytis specialybės egzamino, nes atlyginimas yra geras. Išdirbęs 5 metus rezidentu, neabejotinai gausi 3 500 eurų „į rankas“, – pasakoja studentas.

Tačiau svarbiausia yra tai, kad norint dirbi rezidentu Vokietijoje, už tai nereikia mokėti. Palyginimui – praėjusiais metais Lietuvoje buvo vos 1 nemokama vieta į vaikų ligų ir vaikų neurologijos rezidentūrą. Taigi neįstojus į nemokamą vietą, už mokslus tenka mokėti beveik po 10 000 eurų per metus. Rezidentūros studijos trunka 6 metus, o tai reiškia, kad sumokėti tenka 60 000 eurų. Per mėnesį rezidentas gauna apie 300 eurų, vadinasi, per metus gali užsidirbti 3 600 eurų, o per 6 metus – 21 600 eurų. Tai reiškia, kad jei per 6 rezidentūros metus studentas nevalgys, nemokės už būstą ir kitas paslaugas, jis liks skolingas 38 400 eurų. Skaičiai kalba patys už save.

Pradėjęs dirbti Vokietijoje, rezidentas gauna mažiausiai 2 200 eurų atlyginimą, kasmet jis kyla keliais šimtais eurų. Nors Vokietijoje pragyvenimas yra brangesnis nei Lietuvoje, ten dirbančių lietuvių teigimu, kas mėnesį galima susitaupyti net iki 1 000 eurų. Daugiausia pinigų išleidžiama būsto nuomai, tačiau nuomos kainos šalyje skiriasi – gyvenant Vakarų Vokietijoje, suma kaina gali siekti ir 1 000 eurų, tačiau Rytuose butą galima išsinuomoti dvigubai pigiau.

„Aš esu jaunas ambicingas žmogus, gimęs laisvoje šalyje, matantis labai daug perspektyvų ir veiklų gyvenime. Mes norim dirbti mėgstamą darbą, mes mylim žmones ir mylim mediciną, bet ne ką mažiau mylim ir gerbiam save. Nenoriu įklimpti į depresiją, į miego ir nerimo sutrikimus, nenoriu skrandžio opų ir panikos priepuolių. Su tuo, beje, susiduria ne vienas mūsų jau universitete.

Galima vadinti tai savanaudiškumu ir dengtis Hipokrato priesaika, kuri, tarp kitko, nepaneigia mano minčių, bet aš nenoriu prarasti to „draivo“ ir motyvacijos medicinai ir apskritai žmonėms. Todėl aš pasirinkau išvažiuoti, nes netikiu, kad ši aplinka nepavers manęs dar vienu nusivylusiu ciniku“, – Alfa.lt teigė šeštakursis medicinos studentas.

Parengta pagal alfa.lt informaciją 

Jums gali patikti

Atsakyti

Your email address will not be published.

X