„Dieveniškių vijos“: idėjos, projektai ir darbai susivijo!

 

Pirmą rugpjūčio dešimtadienį Dieveniškių technologijų ir verslo mokykloje septintą kartą dūzgė į projekto  „Dieveniškių vijas 2017“ plenerą sulėkę menininkai ir tautodailininkai profesionalai bei įvairių profesijų atstovai, kurių hobis – senieji tradiciniai amatai ar tradicinių tautodailėje medžiagų ir simbolių technologijos. Per dešimt dienų sielų bendrystės, diskusijų ir bendradarbystės gimė ir autoriniai, ir „suneštiniai“ objektai, kurių sprendinius ir formas įkvėpė Dieveniškių etnokultūriniai lobiai. Plenero temą „Atminties tiltai“ plėtojo ir įvairaus amžiaus tebesimokantis ar studijuojantis jaunimas, ir akademinio pasaulio atstovai.

 

Krosnis duonkepė pagal Dzūkišką tradiciją
Duonkepės pagal dzūkišką tradiciją projekto autorius bei atlikėjas skulptorius Audrius Gokas, o talkino jam sūnus Povilas Gokas ir kalvis Rašitas Sadrejevas (metalo plastikos darbai). Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos vienas iš tikslų puoselėti ir gyvinti kultūrinį-kulinarinį paveldą, todėl ši duonkepė krosnis labai reikšmingas rezultatas etnokultūrinės veiklos tęstinumui profesinio mokymo procese. Savitumo krosniai teikia metalo plastikos padailinimas bei sauso kadagio rėmai, kurie yra būdingi būtent Dzūkijos krosnims. Jau rudenį atversime duris vietinio kulinarinio paveldo edukacijoms ir meistriškumo pamokoms, kuriose demonstruosime tebegyvuojančią Šalčininkų rajono kaimuose maisto gaminimo „pečiuje“ tradicijas.

Skulptorius keramikas Audrius Gokas mums jau pažįstamas darbais „Laiko upė“ (2015 m.) ir „Dzūkijos paukščių karuselė“ (2016 m.) , kurie puošia Dieveniškes ir Poškonis.

Kamerinė skulptūra „Rytas“
KamerinėS skulptūros „Rytas“ projekto autorius ir atlikėjas – dailininkas menumentalistas bei pedagogas Augustinas Liatukas (Vilnius). Mozaikas kartu kūrė Akvilė Žukauskaitė, Gabija Gailiūnaitė, Simona Repeikaitė (Balsių dailės studija) ; metalo plastikos darbai – Rašitas Sadrejevas (Dieveniškės). Talkino –  Maksim Kovalčenko (Kužiai, Šalčininkų rajonas), architektas Vytautas Putna (Kaunas), ūkininkai Ivanas Krečius ir Darius Krečius (Dieveniškės). Kamerinė skulptūra „Rytas“ sieja istoriškumo ir mitologijos aspektus, lietuviškų sakmių ir pasakų motyvus: gaidį, Saulę, Mėnulį, Aušrinę ir Vakarę. Beje, gaidžio vaizdinys baltų mitologijoje pranašauja šviesos pergalę prieš tamsą ir blogio jėgas. Gaidys – akylumo, budrumo, vaisingumo, sveikatos ir apsaugos simbolis, siejasi su gamtos ritmu ir jos amžina kaita bei nuolatiniu atgimimu.

Augustinas Liatukas, dailininkas monumentalistas, Dieveniškes jau yra papuošęs skulptūromis „Šiuolaikinė stogastulpio interpretacija“ (2015 m.) ir „Ryto rasa“ (2016 m.).

Liaudiška vaikų ir jaunimo karuselė ir keturgubos svertinės supynės
Liaudišką vaikų ir jaunimo karuselę ir keturgubas svertines supynes  projektavo ir iš ąžuolo gamino ir drožtom pelėdžiukėm bei apuoku puošė  Saulius Kurnickas (Panevėžys). Kartu dirbo ir metalo konstrukcijas pritaikė inžinierius mechanikas Liudas Šliažas (Šalčininkai), kalvis Rašitas Sadrejevas, Maksim Kovačenko.  Apdailos darbus atliekant talkino Augustus Cryton (Niujorkas (JAV)-Kaunas), Kristina Račinskienė (Panevėžys).  Liaudiškos supynės ir karuselė yra ne tik žaismingos, dailios ir įmantrios, bet ir mobilios. O tai reiškia, kad dabar supynės ir karuselė kartu keliaus į įvairius renginius, muges ar šventes ir džiugins mažuosius Dieveniškių TVM draugus. Te vyrauja pusiausvyra tarp judrios minties ir lankstaus kūno, miklaus proto ir mitrios motorikos, o įsuktas geras ūpas te lydi mažųjų ir paaugusiųjų darbus. Juk žaismingai mokytis, dirbti, gyventi smagu!

Saulius Kurnickas, panevėžiškis istorijos mokytojas ir medžio plastikas, darbais papuošė Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos ir Kalesninkų Mykolo Rudzio pagrindinės mokyklos erdves.

Tradicinis „ručnykas“
Jau trečius metus iš eilės draugė, kolegė, auksarankė audėjėlė Rūta Bučinskaitė (Šakių rajonas) palieka mums dailų tekstilės darbą. Šiemet tai – tradicinis ručnykas, kuris nuo seno naudojamas ir dovanojamas įvairiomis progomis. Anksčiau ručnykai buvę kasdieniniai ir švendadieniniai, pastaruosius duodavo svečiui, kunigui nusišluostyti, dovanodavo įvairiomis progomis. Rankšluostis, kaip ir juosta, lydėdavo lietuvį nuo gimimo iki mirties, per svarbiausius žmogaus būties virsmus – gimimą, krikštynas, vestuves, laidotuves… Per uždarymą Rūta pasidabinusi archeologiniais rūbais, pasidėjusi iškeptą duonelę su druska ant ručnyko, iškilmingai jį įteikė mokyklos direktorei Ilonai Šedienei.

Rūta yra pirmoji Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos bendruomenės audimo tradicinėmis mūsų krašto staklėmis mokytoja, kantri, darbšti ir uždeganti meistrė!

Vytinės juostos
Projekto autorė ir atlikėja Ina Budrienė. Ina Budrienė yra Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos direktorė. Į plenerą ją atvedė jos neeilinis hobis. Ina Budrienė yra tikra auksarankė – mėgsta megzti, siūti, austi…tad šį kartą ji pademonstravo vytinių juostų audimą kortelėmis, o Klaipėdos krašto delmoną atvežė dovanų.

Šv. Jurgio legenda
Plenero „Dieveniškių vijos 2017“ rezultatas –  šv. Jurgio legenda. Projekto autorius ir atlikėjas varėniškis tautodailininkais Algirdas Guntulionis. Kūrybinė grupė – šalčininkietės Ligita Radevič, Jolita Siliukaitė, Isena Krupičevič, Renata Bartkevič,dieveniškietės Marina Veith ir Saulė Šeškienė, panevėžietė Kristina Račinskienė, varėniškės Vaida Naruševičiūtė, Lina Būdienė.

Dieveniškių technologijų ir verslo mokykla kasmet švenčia Jurginių šventę. Tad kilo smagi idėja – sukurti lėlių teatro spektaklį pagal šv. Jurgio legendą. Džiaugiamės, kad Algirdas Guntulionis, kuris vėlimu užsiima jau 9 metus, neišsigando šios idėjos ir priėmė iššūkį. Juk lėles velti jis pradėjo visai neseniai. Ir ką gi galime pasakyti? Jam viskas pavyko su kaupu! Kiekviena lėlė gavosi unikali, juk čia prisidėjo ne tik tautodailininko meistriškumas, tvirtos ir „kantrios“ rankos, bet ir puikių pagalbininkių miklūs pirščiukai. Ir čia dar ne viskas…tarp šitų darbų mažieji plenero dalyviai nuvėlė sau lėles, didieji – „tapkes“.

Baltų raštų dygsniavimas. Arbatžolių maišeliai
Projekto autorė dailės profesionalė, aprangos ir siūtinio meno dizainerė Vilma Marė (Niujorkas (JAV) – Kaunas). Dygsniavimo dirbtuvėse dalyvavo – Vaida Naruševičiūtė, Ligita Radevič, Lina Būdienė, Saulė Šeškienė, Medeina Gokaitė, Julija Šmelkova, Renata Bartkevič.  Prigimtinių raštų meditatyvaus sutartinio dygsniavimo dirbtuvėlėse susirinko būrys smagių mergaičiukių, kurios labai „užsikabino“ ir negalėjo sustoti. Svarbu paminėti, kad visas darbas buvo padarytas rankomis, kartu su Vilma Mare nusprendus, kad išdygsniuotas baltų raštais lininis audinys puikiai papuoš arbatžolių maišelį. Kiekvienas siūliukas, kiekvienas pasirinktas baltų raštas yra svarbus, nes tai suteikė progą persikelti į archetipinį senovinėse dainose apdainuotą Tėvulio dvarą. Čia kiekviena bitutė rado ramybę ir šventumo būseną.

Pažintinis ir kūrybingas laisvalaikis, lūkesčiai ir planai
O kaip gi pleneras „Dieveniškių vijos“ be pramogų, istorijos ir krašto pažinimo? Pradėjome plenerą „įkrauti“ ir konsultuoti dviejų ryškių Lietuvos šviesuolių ir švietėjų –  kalbininko, humanitarinių mokslų daktaro profesoriaus Kazimiero Garšvos bei fiziko, gamtos mokslų daktaro, etnologo, mokslo istoriko, Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininko Lietuvoje Liberto Klimkos.  Dieveniškių TVM yra gamtos ir paveldo klodais apsuptoje teritorijoje, tad plenero dalyviai drąsiai priėmė iššūkį patyrinėti vietines įžymybes. Kiekvienas rinkosi priemones savarankiškai – kas dviračiais, kas pėstute, kas mašina, o kas ir baidare. O dar tie smagūs ir ilgi vakarai ąžuolo paunksmėje. Čia mes ir dainavom, ir, vidurnakčio sulaukę, giedojom Tautinę giesmę, ir diskutavom, ir ragavom kulinarinio paveldo. Čia įsižiebė ir diskusijos, ir gimė vizijos 2018 metų plenero kūrybinio objekto – kūrinio, skirto įamžinti kantriai, oriai ir drąsiai lietuvybei, atlydėjusiai mus tiek į 1918 metų vasario 16-ąją, tiek ir į 2018, jubiliejinius, metus.  Augustus Cryton subūrė naktinėtojus titnagu raižyti baltiškus ženklus akmenėliuose…  Atskira padėka mūsų draugams Varėnos kultūros centro folkloriniam ansambliui „Žeiria“, kurie virpino mėnesienos nušviestą dangaus skliautą ir kvietė kartu traukti Dzūkiškas dainas prie laužo. O štai plenero uždarymą vainikavo improvizuotas dalyvių šokis – sutartinė. Moteriškoji-mergaitiškoji ir vyriškoji-berniukiškoji pusės susivijo į ritmą  pagal aranžuotą kompoziciją „Audėjėlės“ ir „Meškutės“ dainų-ratelių motyvais.

„Septintą kartą sušaukę kūrėjus ir jau projektuodami ateinančių metų dirbtuves, siekiame garsinti ir patrauklinti Dieveniškių ir Šalčininkų rajono kultūros, gamtos ir nematerialųjį paveldą, dominti ir pritraukti pažintinio ir šeimyninio turizmo mėgėjus iš Lietuvos ir kitų šalių.  Ruošiamės artėjančiam atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečio įprasminimui. Apsitarėme, koks bus jau 2018 metų plenero kūrinys, įamžinsiantis pagarbą Lietuvos valstybingumui ir  lietuvybei, jos saugotojams ir puoselėtojams“, – rezultatą apibendrino Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktorė Ilona Šedienė. – „Džiaugiamės, kad pamėgtos ir populiarumą įgavusios kalvystės, medžio drožybos ir tašytojų, audėjų, vilnos vėlėjų, keramikos, tekstilės, dailės ir mozaikos dirbtuvėse kasmet dalyvauja norintys pažinti Dieveniškių krašto etninę kultūrą, papuošti Dieveniškes ir Šalčininkų rajoną originaliais ir tradiciniais kūriniais.  Kasmet mus aplanko ryškios kūrybingos asmenybės, atsiveža vaikus, šeimos narius, kolegas ir pažįstamus – taip kaupiasi ir plečiasi kūrybinė sinergija ir kolektyvinės kūrybos darnoje per labai trumpą laikotarpį gimsta galinga teigiama energija įkrauti darbai, įkvepiantys etnokultūrinės veiklos tęstinumui“.

 

Ligita Radevič,
Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos projektų vadovė

salcininkai.lt informacija

 

 

 

 

Jums gali patikti

Atsakyti

Your email address will not be published.

X